Rugsėjo pirmoji prasidėjo lietingu ir šaltu oru, bet aš vis dėlto nutariau apsilankyti Red Bull Street Avenue renginyje – visgi ne kasdien ant Marijos žemės duobėtų gatvių išvysi važiuojančią Formulę-1, o už bolido vairo – ir patį Davidą Coulthardą. Įsivaizduoju, koks galvos skausmas turėjo būti renginio organizatoriams išrenkant tinkamą (be duobių) Vilniaus gatvę važiuoti Formulei-1.
Kažkur girdėta mintis, kad 90 proc. visos blogosferos yra visiškas šlamštas. Žinoma, daug kas priklauso nuo blogus skaitančio žmogaus – skirtingiems žmonėms įdomūs skirtingi dalykai. Todėl tai kas vienam visiškas šlamštas, kitam – pats nuostabiausias pasaulyje dalykas.
Jau nuo vasaros pradžios apleidau RSS srautų skaitymą, nes būtent 90 proc. manojo srauto sudarė visiškas šlamštas – tiesiog sunkiai rasdavau rašinių, kurie sudomintų mane. Vasarai einant į pabaigą nutariau pažiūrėti, ar kas nors pasikeitė. Deja, bet vėl teko nusivilti. Lietuviškos blogosferos padangėje vėl visiškas štilius. Taigi šiandien nutariau su visais pasidalinti minčių kratiniu apie tai, ką daryti, kai viso turinio neapžiosi ir jo akivaizdžiai tau yra per daug.
Magiška Shift+A klavišų kombinacija. Kad savo RSS skaityklėje esi užsiprenumeravęs per daug RSS srautų ir jie tau visiškai nebeįdomūs, įrodo vis dažniau spaudžiama Shift+A klavišų kombinacija (čia Google Reader), kuri pažymi visus įrašus kaip perskaitytus. Google Reader skaityklė turi tokią funkciją Trends, leidžiančią peržiūrėti, kurie RSS srautai yra patys aktyviausi (Items/Day) ir kiek procentų jų perskaitai:
Paprastai aktyviausi yra įvairūs kitų srautų agregatoriai (pvz., YouTube prenumeratų srautas), bet jie man patys įdomiausi, todėl šių srautų nesinorėtų atsisakyti. Bet vienas iš rodiklių, kad reikėtų atsisakyti blogo prenumeratos yra mažas perskaitytų įrašų procentas.
Įrašai apie technologijas nebeįdomūs. Populiariausi lietuviški blogai rašo apie technologijas. O man visą darbo dieną prasėdėjus prie kompiuterio laisvu laiku skaityti apie kompiuterius, telefonus, programas ir panašius dalykus visiškai neįdomu. Juolab, kad neturiu aš nei išmaniojo telefono, nei mobilaus interneto, nei planšetinio kompiuterio. Todėl kitų kuriamos problemos, susijusios su šiais dalykais, man neaktualios. Kita vertus daugelis apie technologijas rašančių blogų turinį kopijuoja iš tokių technologijos guru kaip Techcrunch, Engadget ir panašių.
Neverta gaišti laiko skaitant rašinius, kurie per ilgi arba nesupranti apie ką rašo. Yra galbūt tik keli blogeriai, kurių ilgesnius nei 3-5 minučių rašinius perskaitau, nes žinau, kad tai daryti verta. Dauguma kitų įrašų, kuriuos matau, kad perskaityti užtruks ilgiau nei 5 minutes, tiesiog praleidžiu. Žinoma, gera antraštė labai svarbi, todėl kartais net visiškai neįdomus rašinys dėl geros antraštės būna perskaitomas. Beje, kartais antraštė ir visas teksto turinys peržengia mano įsitikinimus, todėl iš karto atsisakau tokių blogų prenumeratos. Būna dar ir tokių blogerių, kurie pradeda rašyti apie visokias semiotikas, o man tai visiškai nesuprantami dalykai, todėl tokius įrašus irgi praleidžiu.
Blogus perskaityti užima nemažai laiko. Todėl reikia mažinti prenumeratų skaičių. Ypač liūdna dėl to, kad perskaitai įrašą, bet iš to negauni jokios naudos. Dauguma lietuviškų blogų yra apie viską, bet tuo pačiu apie nieką. Šiuo metu apsiribojau dienoraščio tipo blogais: kur buvau, ką mačiau, ką nufotografavau.
Ką nutariau? Palaipsniui atsisakyti visų lietuviškų blogų prenumeratų ir į savo RSS skaityklę juos įtraukti iš naujo, tik šįsyk pačius įdomiausius, atidžiai peržiūrint apie ką jie rašo ir ar tikrai tai man bus įdomu. Planuoju susidaryti tokį prenumeratų sąrašą, kad būtų ne daugiau kaip 20-30 įrašų per dieną, o juos perskaityti/peržiūrėti užtruktų ne ilgiau kaip valandą. Juk koks tikslas būti užsiprenumeravus kažkurio blogo RSS srautą, jeigu neskaitai to, kas rašoma, o tik akimis permeti.
Ta proga, kad šiandien paskutinė vasaros diena, siūlau prisiminti prabėgusią vasarą ir peržiūėti keletą kadrų:
Fotografavau vasarą nemažai, bet daug nuotraukų vis dar guli kompiuterio diske. Galbūt dar jos išvys dienos šviesą.
Gero visiems prasidedančio rudens!
Pagryžuvio dvaras – paskutinis mano aplankytų Kelmės rajono dvarų. Dvaras stovi Pãgryžuvio kaime, šalia Gryžuvos upės, apie 15 km nuo Kelmės. Rūmai pastatyti 1859 metais, turi klasicizmo ir baroko bruožų. Kažkada rūmuose veikė jėzuitų vienuolynas, tuberkoliozės sanatorija. Šiuo metu jame veikia senelių pensionatas.
(Rojina nuotrauka)
Šiandien vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų serga kraujo vėžiu (leukemija). Daugeliui jų nepadeda net chemoterapijos gydymas. Todėl norint šiems ligoniams padėti išgyventi būtinas kaulų čiulpų ląstelių persodinimas.
Kaulų čiulpai – tai tokia mūsų kauluose esanti aktyvi medžiaga, kuri gamina kraują. Per visą žmogaus gyvenimą kaulų čiulpai nuolat dauginasi, bręsta, senas ląsteles keičia naujos. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoje sveikų kraujo ląstelių pradeda gaminti vėžines. Todėl tokiems žmonėms būtinas skubus gydymas.
(URBAN ARTefakte nuotrauka)
Dar šiame bloge nė karto nerašiau apie klausomą muziką. O jos aš klausau gana nemažai. Taigi nutariau, kad retkarčiais reikia savo bloge-dienoraštyje paskelbti visiems, kokios muzikos aš klausausi.
Čia visai neseniai besirinkdamas vakaro muzikos porciją iš naujo atradau Nina Hagen. Rytų Berlyne prieš gerą pusšimtį metų gimusi atlikėja dar iki šių dienų yra gana įdomus reiškinys pasaulinės muzikos padangėje. Neatsitiktinai ją pavadinau pankroko “Lady Gaga”. Ninai Hagen kaip ir Gagai netrūksta charizmos scenoje ir aštrių pasisakymų. Turbūt tai vieninteliai panašumai tarp šių atlikėjų. Visai neseniai Nina Hagen viešai visiems prisipažino kaip nekenčia Lady Gagos išvadindama ją “pop prostitute”.
Sekmadienį pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta dviratininkų šventė – Velomaratonas. Centrinėmis Vilniaus gatvėmis dviračių pedalus mynė beveik 3000 dalyvių. Visi dalyviai buvo suskirstyti į 3 grupes: vaikų, gausiausią mėgėjų (virš 2000 dviratininkų) ir profesionalų. Vaikams reikėjo įveikti 2,4 km trasą, mėgėjams – 24 km, o profesionalams – 80 km (moterims – 40 km). Vyrų grupėje beveik vienu metu finišavo latvis su lietuviu (trasoje užtruko 1 val. 53 min ir 8 sek.). Tačiau po diskusijų su teisėjais laimėtoju buvo paskelbtas latvis Janis Rezenis. Moterų profesionalų grupėje greičiausia buvo lietuvė Roberta Pilkauskaitė. Ji 40 km trasą įveikė per 1 val. 1 min. ir 58 sek.
Renginyje lankiausi kaip žiūrovas, bet kitais metais norėčiau sudalyvauti ir pats. Renginys patiko. Bet kitais metais organizatoriai tikriausiai turėtų labiau pasirūpinti trasos saugumu. Mačiau ne vieną žmogų, išbėgantį beveik prieš dviratininkus į trasą. Tikriausiai mano, kad lenktyniaudami dviratininkai turi juos apvažiuoti arba stabdyti.
Keliaujame toliau po Kelmės apylinkių dvarus. Kitas sustojimas buvo Kelmė ir joje stovintis vienas gražiausių Žemaitijos dvarų. Kelmės dvaras pastatytas 1780 metais, o šalia jo stovintys dviaukščiai bokšto išvaizdos vartai – 1668 metais. Dvaras garsus tuo, kad tai vieta, kurioje 1831 metais prasidėjo sukilimas prieš carinę Rusiją. Šalia dvaro iškasti tvenkiniai.
Nors ir buvau nusiteikęs šiek tiek skeptiškai Facebook’o atžvilgiu, bet vis dėlto nutariau, kad ir man reikia ten sukurti blogo fanų (ar yra tokių?) puslapį. Taigi po viso pusvalandžio įtemptaus ir alinančio darbo atsirado Facebook puslapis Evaldas Liutkus Photography. Šiuo metu jame lygiai 0 fanų. Kviečiu pamaloninti savo buvimu šio blogo autorių ir prisijungti prie šio puslapio.
Daugelis blogerių, sukūrę Facebook’e gerbėjų puslapius, paverčia juos blogo RSS srautu. Pažadu, kad šis puslapis nebus atkartojimas to, ką rašau čia. Galbūt dalis turinio ir kartosis, bet daugiausiai Facebook’e publikuosiu niekur dar nerodytas nuotraukas ar reportažus, kurie nepateko į blogą. Kol kas tame puslapyje nėra gausu turinio, bet artimiausiu metu jo turėtų padaugėti. Iš pradžių dar reikia išsiaiškinti kaip veikia FB puslapiai ir šiek tiek pakoreguoti puslapio išvaizdą…
Pasivaikščioję po Užvenčio dvaro sodybą, nutarėme vykti į kitą mūsų kelionės po Kelmės apylinkes tikslą – Beržėnų dvarą. Apie jį papasakosiu šiek tiek vėliau. Dabar, kaip jau minėjau praeitame įraše, norėčiau parodyti keletą nuotraukų iš Povilo Višinskio sodybos (su Beržėnų dvaru niekaip nesusiję, bet nenorėjau tam skirti atskiro įrašo).
Šis objektas kaip ir Užvenčio malūnas nebuvo įtrauktas į mūsų kelionės maršrutą, o jame atsidūrėme atsitiktinai. Keliaujant keliu Užventis-Kuršėnai, prie Ušnėnų kaimo patraukė kelio ženklas, rodantis kelią į Povilo Višinskio sodybą. Nutarėme trumpam užsukti ir apsižvalgyti.
Daugiau nuotraukų albume.
Aš skaitau
Naujausi komentarai