Evaldas Liutkus

Prieš metus nusprendžiau pradėti daryti 365 nuotraukų projektą – kasdien nufotografuoti po nuotrauką. Metai baigėsi ir pats stebiuosi, kad užteko kantrybės jį užbaigti. Dabar manau, kad tai buvo truputį per didelis iššūkis, nes ne kasdien pavykdavo nufotografuoti kažką įdomaus. Bet vistiek įdomu buvo pačiam tai daryti. Čia visos nuotraukos vienoje vietoje.

Šiais metais nieko panašaus nebedarysiu. Bet kad neužmigčiau su fotografija ir bent kartais nufotografuočiau kažką įdomesnio, nusprendžiau daryti „52 savaitės, 52 nuotraukos“. Visos nuotraukos bus talpinamos Flickr’e ir tikriausiai bus matomos čia dešinėje.

2011-ieji eina į pabaigą, reikia apibendrinti ką gero nuveikiau. Per šiuos metus parašiau 73 įrašus. Mano blogas aplankytas 94 tūkst. kartų  (79 tūkst. unikalių lankytojų). Puslapiai atversti iš viso 134 tūkst. kartų. O čia 10 populiariausių 2011 metų įrašų (tiesa, ne visi parašyti šiais metais):

10. Visos kolektyvinės nuolaidos viename RSS sraute (grupinis apsipirkimas) (1490 peržiūros)

9. Kalėdiniai sveikinimai. Top 5 (1699 peržiūros)

8. Kalėdų eglės įžiebimas Vilniuje (2542 peržiūros)

7. Plungės dvaro parkas – Kunigaikščių Oginskių palikimas (3046 peržiūros)

6. Verkių dvaras ir parkas (3266 peržiūros)

5. Swedbank užkniso juodai, bet kito pasirinkimo nėra (3806 peržiūros)

4. Rundalės rūmai – Latvijos Versalis (3980 peržiūros)

3. Pixlr – nemokamas nuotraukų redagavimas naršyklėje (4771 peržiūros)

2. Tadas Blinda. Pradžia (4870 peržiūros)

1. Kelionės po Lietuvą, įdomūs maršrutai ir lankytinos vietos Lietuvoje (16972 peržiūros)

Aišku, didžiausias lankytojų srautas ateina iš paieškos sistemų, bet džiaugiuosi ir tuo. O labiausiai džiaugiuosi tuo, kad tai, ką čia rašau, vis dar nuolat skaito keli šimtai žmonių.

Visiems, kurie bent kartais čia užsuka paskaityti, ką parašau, ar pasižiūrėti, ką nufotografuoju, norėčiau palinkėti gražių ir šiltų ateinančių 2012-ųjų metų, atrasti tai, ko seniai ieškojo, naujų vaizdų ir neatrastų kraštų, naujų pažinčių. Ačiū, kad esate kartu. Be jūsų nebūtų ir to, ką čia darau.

Šiandien Vilnius buvo labai spalvotas. Prieš Kalėdas… O man vakarais patinka jį tokį stebėti nuo to aukšto kalno:

Ta proga, kad Ryanair’as iš Vilniaus skraido į Brėmeną, o ir žiemos sezonu lėktuvų bilietų kainos būna geros, nusprendžiau čia visai neseniai nulėkti iki Vokietijos (o dar ir skrydžių laikas geras – išskrendi penktadienį, o grįžti pirmadienį ryte ir gali iš karto keliauti į ofisą). Norėjosi prieš šventes pasisemti tos vokiškos kalėdinės dvasios (gal teisingiau būtų sakyti šventės), ko Lietuvoje nė su žiburiu nerasi.

Jau leidžiantis lėktuvui Brėmenas pasitinka “vokiška tvarka” – tvarkingai išrikiuotais nameliais. Iš aukštai vaizdas buvo ne klaidingas – Brėmenas tikrai tvarkingas miestas, netgi per daug sterilus. Nerasi ant žemės numestos nė vienos šiukšlės, šaligatviai ir gatvės švarios, namai tvarkingi, o automobiliai nuplauti.

Skaityti toliau

Vis dar kartais aplanko noras čia ką nors parašyti. Taigi:

• Svogūnai. Negaliu pakęsti nei jų kvapo, nei skonio. Jei matau lėkštėje kažką panašaus į juos, greitai būna nustumiami prie nevalgomų dalykų. Bet jeigu nematau, tai suvalgau.
• Plojimai. Nusileidus lėktuvui, kad ir kokios idealios leidimosi sąlygos būtų, pusė sėdinčių lietuvių pradeda ploti. Ne tiek daug skraidau, bet pastebėjau, kad aplodismentai tiesiogiai proporcingi lėktuve sėdinčių lietuvių skaičiui. Dar nekenčiu, kai po filmo pradeda ploti ekranui ir jame surašytoms pavardėms.
• Rašyti blogą. Nemėgstu nei rašyti, nei skaityti. Gal tik porą kartų mėnesyje aplanko noras.
• Sniegas ir šaltis. Kažkada mėgdavau, dabar idealios sąlygos man ~0 laipsnių ir saulutė.
• Balsuoti. Tiesiog nemėgstu kažkam patikėti savo balsą, dar niekada nesu to daręs.
• Kai su manimi kalba rusiškai/lenkiškai. Ypač ta stotelių ir troleibusų žiedų kioskelių fauna, kuri per visą savo gyvenima išmoko tik kelis lietuviškus žodžius.
• Nesivalyti dantų. Jei papusryčiavęs ir prieš miegą neišsivalau dantų (prieš miegą dar ir su siūlu beigi skalavimo skysčiu), jaučiuosi nešvarus.
• Smarvė iš burnos. Negaliu pakęsti, kai bendrauji su žmogumi, kuriam dvokia iš burnos. Taip ir norisi pasakyti „Gal tau Dirolo duoti“.
• Telefonų. Šiaip labiau tų žmonių, kurie sukrapštę paskutinius litus nusiperka naujausią N colių telefoną ir paskui visur labai giriasi, kokie jie ypatingi.
• Susireikšminusių žmonių. Bet jų niekas nemėgsta, tik patys save.

Dar vasarą aplankiau Taliną, bet vis tingėjau aprašyti savo įspūdžius iš šio miesto. Estija man iki tol buvo visiškai nepažįstama šalis. Nors visi sako, kad estai – mūsų kaimynai, bet, manau, išskyrus bendrą istoriją, mūsų daugiau niekas bendro nesieja. Na galbūt bendra Baltijos jūra.

Talinas man pasirodė labiau „europietiškas“ miestas nei Vilnius. Tikriausiai dėl euro. Įvedus eurą kainos lyginant su Vilniumi taip pat priartėjo prie senosios Europos: autobuso ar tramvajaus bilietas kainuoja 1 eurą (perkant iš vairuotojo – 1,60 euro), maistas nuo 4 eurų (McDonalds) iki 10-15 eurų normalesniame restorane, alus kavinėse nuo 3 iki 5 eurų. Jau nekalbu apie taksi kainas, kurios prasideda nuo 1,5 euro už kilometrą centre. Bent jau centre visi užmatyti taksi automobiliai buvo nauji, vairuotojai tvarkingi, kalbantys angliškai. Prekybos centruose kainos panašios į lietuviškąsias. Apskritai Talinas man pasirodė kaip gana brangus miestas, kai kurios kainos labai panašios į kitų Vakarų Europos sostinių.

Skaityti toliau

15 377 – tiek nepriklausomos Lietuvos metais keliuose  žuvo žmonių. Šiandien pagerbiant žuvusiuosius Katedros aikštėje buvo uždegta daugiau nei 15 tūkst. žvakių. Daugiau nuotraukų čia.

1 dalis | 2 dalis

Būdamas Londone gali pajūsti tą tikrąją tautų, žmonių maišalynę, tikrąjį hustle and bustle. Nuo pakistaniečių, gatvėse pardavinėjančių Lebara korteles, iki gatvėmis einančių krišnaistų, skelbiančių savosios deivės dievo Krišnos žodį. Gali pajusti kažką tokio, ko niekada nepajustum Lietuvoje.

Skaityti toliau

1 dalis | 3 dalis

Antra diena Londone vėl buvo skirta pasivaikščioti po žymiausias šio miesto vietas. Tik jau nebe pėsčiomis, nes atstumai gana nemaži, o autobusu. Nusipirkau bilietą į Hop On/Hop Off autobusą. Įlipi į autobusą ir keliauji po Londoną išlipdamas kur nori, o dar ir pasiklausydamas gidų pasakojimų. Toks visai neblogas pensininko variantas. Iš tikrųjų Londone pirmą kartą išbandžiau šiuos autobusus ir visai patiko. Tik ne pats didžiausias malonumas sėdėti autobuso viršuje po atviru stogu, kai pradeda lyti.

Skaityti toliau

2 dalis | 3 dalis

Liverpulį palieku traukiniu. Nepaisant to, kad vienas traukinys buvo atidėtas, kitu per porą valandų pasiekiu London Euston stotį. Man asmeniškai buvo kažkas naujo, kai daugiau nei 200 mylių traukiniu galima įveikti per 2 valandas. Tiesa, keliauti Anglijoje traukiniais gana brangu – įveikti 200 mylių atstumą tarp Londono ir Liverpulio kainuoja nuo 25 iki 100 svarų.

Išlipęs iš traukinio atsiduriu tikroje tautų masėje, kažkur skubančioje, svetimoje, nedraugiškoje. Labiausiai į akis krentantis dalykas – tvarka toje žmonių masėje. Jeigu keliaujama link metro stotelės, tai visi žmonės ant eskalatoriaus stovės dešinėje pusėje, kairiąją palikdami labiau skubantiems. Tas pats visose eilėse prie kasų – labiau skubantys nebandys užlįsti į priekį…

Skaityti toliau