Archyvas

2010.04 archyvas

Šokio diena Vilniuje

2010.04.30 Komentarų: 3

Vakar (balandžio 29 d.) buvo Tarptautinė šokio diena. Ši šventė buvo paminėta ir Vilniuje – prie Rotušės vyko įvairių šokio kolektyvų pasirodymai. Visai smagus renginys pasitaikė – buvo nemažai susirinkusiųjų, visi linksmi ir šoko. Taip pat pristatyti kažkokio naujo televizijos šokio projekto dalyviai (nuotrauka viršuje – lygtais TV3 projekto „Tu gali šokti“ dalyviai).

Nuotraukos iš Šokio dienos 2010 Vilniuje, prie Rotušės:

Kategorijos: Reportažas Žymos: ,

Ką mes vadiname profesionalais?

2010.04.28 Komentarų: 9

Vienas toks veikėjas

Dažnai girdime kitus sakant “šis žmogus tikras profesionalas” arba “žiūrėk, kaip jis profesionaliai groja gitara”, arba “kiek daug jis turi profesionalių įrankių”. Spręsdami iš žmogaus turimų daiktų arba to, kaip jis atlieka darbus, nusprendžiame ar tas žmogus yra profesionalas. Man atrodo, kad kiekvienas esame susidarę vienos ar kitos profesijos darbuotojų idealių savybių sąrašą ir, jeigu žmogus atitinka tas savybes, tai jį vadiname profesionalu.

Tačiau dažnai spręsdami iš pirmo žvilgsnio klystame ir labai greitai keičiame savo nuomonę. Pavyzdžiui, žinome, kad žmogus vilkiku po visą Europą vežioja daržoves. Nejučia susikuriame to žmogaus kaip profesionalaus vairuotojo portretą. Bet pakanka tam žmogui kur nors Ispanijos gatvėse išbarstyti tas daržoves ir toks vairuotojas mums tampa visišku mėgėju ir diletantu. Ir tada niekam nerūpi, kad dėl daržovių išbarstymo kaltas į kelią išbėgęs briedis.

Išsilavinimas taip pat kitų akyse prideda žmogui “riebų pliusą” profesionalumui. Daug kas mano, kad formalus aukštasis mokslas suteikia žmogui konkrečios srities žinių ir padeda tapti profesionalu. Tėvai vaikus nuo pat mažumės moko, kad turi gerai baigti mokyklą, įstoti į universitetą, ten įgyti žinių, o baigęs tapsi profesionaliu inžinieriu, bankininku ar architektu.

Bet realybėje viskas būna kitaip. Gerai baigęs mokyklą ir įstojęs į norimą specialybę, žmogus pamato, kad universitetai pagal vieną šabloną (taip vadinamas studijų programas) per metus “prištampuoja” šimtus “profesionalių” vadybininkų, bankininkų, bibliotekininkų ir kitų profesijų darbuotojų. Tas buvęs moksleivis supranta, kad po 4-6 metų jis taps vienu iš tos masės. Profesionalumo vizija labai greitai subliūkšta, kai koks nors vadybininkas priverstas žuvies sandėlyje nešioti dėžes. Ne todėl, kad negali būti profesionalių dėžių nešikų, bet todėl, kad tas žmogus norėjo būti profesionaliu vadybininku ir per savo gyvenimą pasiekti tokių aukštumų, kad apie jo pardavimo strategijas būtų rašomi ekonomikos vadovėliai.

Dažnai būna ir taip, kad žmogus visą savo gyvenimą dirbo kokį nors darbą, dirbo jį gerai, žmonės juo pasitikėjo ir vadino profesionalu. Pavyzdžiui, televizorių meistras kokius 30 metų taisė lempinius televizorius. Bet atėjo diena, kai lempinius televizorius pakeitė skystųjų kristalų ekranai ir meistras nebemokėjo tokių taisyti. Kol bandė “įsisavinti” naują technologiją, jo vietą užėmė jaunas televizorių meistras. Arba koks nors automobilių meistras visą gyvenimą savo garaže virino automobilių duslintuvus ir keitė stabdžių kaladėles. Bet vieną dieną šalia jo garažo pastatomas švarus blizgantis servisas, kuriame taiso viską, kuriame gali palikti nevažiuojantį automobilį, o baigiantis dienai turėti jau važiuojantį.

Man atrodo, kad profesionalumas yra tik laikina vizija, kurią susikuriame mes patys, atlikdami savo pareigas, ir kurią susikuria kiti, stebėdami mūsų darbo rezultatus. Realiame gyvenime vienus profesionalus labai greitai keičia kiti. Taip pat atsiranda tokių, kurie tą patį darbą gali atlikti geriau.

Kategorijos: Skaitiniai Žymos: ,

Apie laiką ir kaip universitetas padeda jį planuoti

2010.04.27 Komentarų: 10

Nebūna taip, kad atsikėlę ryte suplanuojate daugybę darbų dienai, o grižę po darbo ir pasibaigus dienai paaiškėja, kad nė vieno jų neatlikote? Man pastaruoju metu taip būna praktikšai visada. O atsimenu kai dar studijavau universitete įstengdavau praleisti darbo dieną ofise, nuvykti į paskaitas, vakarais perskaityti keletą storų IT standartų, prisėsti prie darbų rašymo, panaršyti internete ir dar likdavo keletas valandų laisvalaikiui ar nueiti į kokį nors sporto klubą. Taip pat užtekdavo ir 5-6 valandų miego. O dabar neatsimenu, kada paskutinį kartą skaičiau kokią nors knygą. Taip pat beveik niekada nebepavyksta atsikelti nuskambėjus laikrodžio žadintuvui (taip norisi kokį pusvalandį dar pasivartyti lovoje). Sunku ir pačiam patikėti, kad prieš keletą metų man pakadavo 5 valandų miego, o dabar vos išsiilsiu per 7 valandas. Vis dėlto reikia pripažinti, kad universitetas padeda planuoti laiką ir jį naudoti protingai. Jis padeda suprasti, kokius darbus turi atlikti ir kokios pasekmės laukia, jeigu jų neatliksi. Todėl nešvaitai laiko beprasmiui naršymui internete ar panašiems užsiėmimams. Kita vertus, baigus universitetą didesnę reikšmę įgyja laisvalaikis. Pavyzdžiui, dabar galiu sau leisti nueiti į baseiną kada tik noriu, galiu sau leisti neplanuotas keliones.

Skaityti toliau

Kelios pavasario akimirkos

2010.04.25 Komentarų: 1

Keletas pavasariškų nuotraukų iš pasivaikščiojimo po Vilnių. Ir Jeff Kashiwa pavasariška melodija. Saulėto sekmadienio!

Skaityti toliau

Na ir pavasaris!

2010.04.24 Komentarų: 2

Šiandien atsikeliu ir negaliu patikėti – balandžio pabaiga, o už lango ant žaliuojančių beržų krenta snaigės. Žiema?

Skaityti toliau

Kategorijos: Dienos akimirka Žymos: ,

Pavasarėlis

2010.04.17 Komentarų: 4

Nuostabi ši savaitė buvo – šilta, švietė saulė, taip ir norėjosi kur nors išvertus bambą gulėti. Šios savaitės pakako, kad gamta sužaliuotų. Šiandien atsikėlęs nusprendžiau, kad pasiilgau spalvų ir šilumos nuotraukose. Griebiau fotoaparatą ir vykau pasivaikščioti po Sereikiškių parką, Užupį ir Neries pakrantėmis. Beje, kažkas žiauriai suniokojo Sereikiškių parką (aka. daro rekonstrukciją) – iškirto daug medžių. Jeigu kas mėgsta pasivaikščioti šiame parke, tai žino medžių alėją, vedančių nuo pagrindinių vartų iki parko. Dabar jos praktiškai nebėra – dauguma medžių iškirsti…

Taigi nuotraukos, kurias šiandien užfiksavau:

Skaityti toliau

Dūmai

2010.04.16 Komentarų: 2

Kadangi tingisi ką nors prasmingo nufotografuoti, vakar nusprendžiau užsiimti dūmų iš smilkalų fotografija. Tikriausiai kiekvienas fotografuojantis yra tai daręs ir tokios nuotraukos yra banalios, bet kita vertus tai ir įdomus užsėmimas, kai pats tai pabandai padaryti. Beje ir labai kvapnus užsėmimas 🙂 Bet po to reikia vėdinti visus namus 🙂

Skaityti toliau

Kategorijos: Dienos akimirka Žymos: ,

Šiukšlės, atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir Darom 2010

2010.04.14 Komentarų: 6

Šiukšlės

(Vermin Inc nuotrauka)

Pavasaris. Nutirpo sniegas. O po juo pasirodė nuo rudens sukauptos šiukšlės, lapai, šunų išmatos, naujametinės petardos ir kitas grožis. Sunkus darbas kiemsargiams, nemalonus vaizdas norintiems kur nors parkelyje pasivaikščioti. Kadangi šeštadienį vyks Darom 2010 – viso to nuo žiemos sukaupto gėrio (šiukšlių) išvalymo akcija, ta proga norėčiau pateikti įvairių pabirų apie šiukšles, jų rūšiavimą ir perdirbimą.

Sąvartynai (šiukšlynai)

Aiškinti kas yra sąvartynas tikriausiai nereikia. Šiukšlynai būna kelių tipų: pavojingų atliekų (tokie veikia Šiauliuose, prie Maišiagalos – radioaktyviųjų atliekų kapinynas, Šalčininkų rajone – pesticidų kapinynas), inertinių atliekų (ten turėtų būti pilamos visokios statybinės atliekos ir pan., bet tokie sąvartynai dažniausiai atskirai neįrengiami) ir buitinių atliekų. Pastarieji populiariausi, nes juose kaupiama tai, ką mes išmetame (komunalinės atliekos). O išmetame labai daug. Vien didžiausias Lietuvoje Kariotiškių sąvartynas per metus surinkdavo 200 000 t atliekų per metus. Buitinių atliekų sąvartynų Lietuvoje yra per 800, iš kurių daugiau nei 300 veikiantys (2006 metų duomenys). Kiti sąvartynai jau nebeveikiantys ir skaido sukauptas buitines atliekas. Besiskaidant joms išsiskiria dujos. Šiais metais Kariotiškių sąvartyne pradėti bandymai surinkti išsiskiriančias dujas. Šiukšlyne įrengta 20 gręžinių, kurie išgautas dujas sudegina specialiame fakele:

Dujų surinkimo gręžinys Kariotiškių sąvartyne

(Nuotrauka iš čia)

Jeigu bandymai bus sėkmingi, balandžio pabaigoje planuojama pradėti statyti sąvartyno dujų jėgainę, kurioje bus pajungti elektros generatoriai ir pūvančios šiukšlės gamins elektrą.

Šiukšlių išvežimas dabar labai paprastas – daugiabučių kiemuose stovi konteineriai buitinėms atliekoms, stiklui, popieriui. Ten sumeti atitinkamas šiukšles, atvažiuoja specialus transportas ir kelis kartus per savaitę išveža. Gyvenantys privačiose valdose neturi tokių didelių šiukšlių rūšiavimo galimybių, bet beveik visi turi įsigiję konteinerius buitinėms atliekoms. Jas taip pat išveža. Prieš kokius gerus 15 metų apie šiukšlių konteinerius buvo galima tik pasvajoti. Atsimenu, dar ir pačiam apie pusę septynių vakarais tekdavo laukti prie lango, kol į kiemą atvažiuos šiukšliavežė mašina, į kurią reikės greitai išnešti sumesti šiukšles.

Senoviška šiukšliavežė

(Nuotrauka iš čia)

Šiukšlės aplinkui

Nors šiandien didelių problemų su šiukšlių išvežimu nėra, tačiau jų apstu visur – daugiabučių kiemuose, vaikų žaidimų aikštelėse, mašinų stovėjimo aikštelėse, pamiškėse, parkuose. Galima skųstis, kad trūksta šiukšliadėžių, į kurias būtų galima išmesti šiukšles. Tačiau jų yra. Galbūt ne kiekviename žingsnyje, bet bent jau didesniuose miestuose šiukšlę galima nunešti kelis šimtus metrų ir išmesti. Vilniuje netgi mačiau šiukšliadėžių gyvūnų išmatoms išmesti.

Valdžia mano, kad didžiausia šiukšlių problema aplinkui – žmonių nesupratingumas. Vilniaus savivaldybė užsiima įvairiomis socialinėmis akcijomis ir bando įtikinti skambiomis frazėmis žmones, kad jie atsakingi už šiukšles aplinkui: “Iš automobilių išmetama tiek pat šiukšlių, kiek CO2”, “Privalai surinkti savo augintinių ekskrementus” ir panašiomis. Taip, lietuviams dar trūksta supratingumo, kad negalima šiukšlių išmesti kur papuola ar supilti jas kur nors pamiškėje. Tačiau kur dėti didesnes šiukšles, pavyzdžiui, padangas. Vežti į kažkokį surinkimo punktą, gaišti laiką, deginti automobilio kurą? Žinoma, dauguma to nedaro, o jas palieka kur papuola, nes nėra sudaryta patogių didesnių šiukšlių surinkimo sąlygų.

Tačiau Lietuvoje situacija su šiukšlėmis dar gana gera. O štai kai kurios pasaulio šalys labai vargsta su šiukšlių surinkimu ir saugojimu. 2008 metais Italijos miestą Neapolį buvo ištikusi šiukšlių krizė. Šio miesto sąvartynai buvo tiek perpildyti, kad nebesugebėjo priimti daugiau šiukšlių. Todėl gyventojai nebežinodami kaip elgtis su šiukšlėmis jas palikdavo bet kur – gatvėje, pievose už miesto, parkuose. Per keletą savaičių Neapolyje susikaupė tiek šiukšlių, kad kai kurios gatvės tapo nepraeinamos ir nepravažiuojamos, jau nekalbant apie didžiulį dvoką. Šiukšlių surinkimas ir saugojimas Italijoje yra didžiulis ir pelningas verslas. Ir labai nešvarus. Roberto Saviano savo knygoje “Camora” užsimena apie Italijos mafiją, turinčią savo pakalikų valdžioje ir valdančią šiukšlių verslą. Panaši situacija visame pasaulyje – didžiausiuose pasaulio miestuose šiukšlių verslą kontroliuoja mafija. O mafija prie šio verslo kiša savo nagus todėl, kad šiukšlių verslas dažniausiai būna monopolinis, dotuojamas iš valstybės, kainą nustato šiukšlių surinkėjas. Todėl sudarius “atitinkamas” sąlygas, dvokiančios šiukšlės tampa aukso gysla.

Šiukšlių verslas pelningas ir Lietuvoje. Tiesa, pas mus tuo užsiimančius žmones mafija niekas nevadina. Bet šiukšlių monopolijos Lietuvoje kuriasi gana sėkmingai – kai kuriose savivaldybėse priimami naudingi nutarimai šiukšlių surinkėjams, o ne gyventojams. Į atliekų verslą kažkada buvo nusitaikęs ir vienas garsiausių Lietuvos NT vystytojų – “Hanner” vadovas Arvydas Avulis. Tiesa, dabar nesidomėjau kaip jam sekasi su planuotomis atliekų deginimo įmonėmis.

Rūšiavimas ir perdirbimas

Kaip jau minėjau, Lietuvoje daugelio daugiabučių namų kiemuose stovi konteineriai, į kuriuos galima išmesti surūšiuotas atliekas. Rūšiuojant atliekas, mažinamas į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekis, tausojami gamtiniai resursai. Surūšiuotos atliekos perdirbamos. Pavyzdžiui, perdirbus 1000 kg aliuminių skardinių, sutaupoma 5000 kg iškasamo boksito, o į aplinką išskiriama 15,7 tonomis mažiau anglies dioksido.

Bet žinoma, su atliekų rūšiavimu nėra viskas taip gražu. Žmonės nemokama to tinkamai daryti – išmeta metalines skardines kartu su maisto likučiais ar plastikinius butelius su popierinėmis etiketėmis. Tokios atliekos prieš perdirbant turi būti papildomai perrūšiuotos.

Tačiau atliekų perdirbimas kainuoja. Gali kainuoti daugiau nei jas išpilti sąvartyne. Bet tikrąją ekonominę naudą dažnai labai sunku apskaičiuoti. Viena vertus, atliekas perdirbti kainuoja brangiau nei jas kur nors išpilti. Kita vertus, perdirbant atliekas, saugomi gamtiniai resursai, įdarbinami žmonės, kurie moka mokesčius valstybei ir t.t.

Dar šiek tiek statistikos apie atliekų perdirbimą:

  • Lietuvoje perdirbama tik 24 proc. visų popieriaus atliekų.
  • Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26 000 litrų vandens ir tiek energijos, kiek sunaudoja šildymui per visą žiemą vidutinio dydžio namas.
  • Lietuvoje per metus surenkama apie 50 tūkst. tonų plastmasės atliekų. Perdirbant jos susmulkinamos į granules ir siunčiamos į užsienį tolimesniam perdirbimui.
  • Nuo 1980 iki 2005 metų JAV namų ūkių išmetamų atliekų kiekis padidėjo 60 proc.
  • Kiekvienais metais JAV perdirbama apie 80 milijonų tonų atliekų.

Darom 2010

Šį šeštadienį (balandžio 17 d.) visoje Lietuvoje nuo pat ryto vyks kasmetinė gamtos švarinimo akcija “Darom 2010”. Organizatoriai planuoja, kad iš viso aplinka bus tvarkoma 1000 skirtingų vietų ir prognozuoja, kad dalyvių skaičius gali viršyti 100 tūkst.

Svetainėje mesdarom.lt galima užsiregistruoti ir šeštadienį rinktis su kaimynais tvarkyti savo kiemo, parko ar sodo.

Kategorijos: Savaitės tema Žymos:

Karuselė ir kitos pramogos

2010.04.12 Komentarų: 7

Prie Akropolio pastatė karuselę ir kitokių atrakcionų. Taip sakant džiaugsmą vaikams ir …fotografams. Tokių su stovais kaip aš vakar suskaičiavau 10 🙂

Skaityti toliau

Kategorijos: Dienos akimirka Žymos:

Pixlr – nemokamas nuotraukų redagavimas naršyklėje

2010.04.12 Komentarų: 5

Pixlr

(trosserpics nuotrauka)

Pixlr – nemokamas įrankis skirtas redaguoti nuotraukoms ar paveikslėliams tiesiog interneto naršyklėje. Labai naudingas įrankis, kai nėra galimybės ar laiko tai daryti didesniame grafikos redaktoriuje. Pagrindinės Pixlr savybės:

  • Galimybė dirbti su sluoksniais (angl. Layers). Su Pixlr dauguma redagavimo veiksmų yra atliekama atskirame sluoksnyje (kaip ir Photoshop), todėl nėra keičiami originalūs nuotraukos ar paveikslėlio duomenys. Taip pat galima sukurti naują sluoksnį, keisti jo permatomumą bei atlikti kitus veiksmus.
  • Įrankių juosta, kurioje išdėstyti pieštukai, teptukai, rašymo, gradiento, raudonų akių šalinimo ir kiti naudingi redagavimo įrankiai.
  • Meniu juosta, kurioje taip pat išdėstytos naudingos redagavimo komandos: įvairūs filtrai, kreivių redagavimo ir kitos.

Aišku, tikro grafikos redaktoriaus šis įrankis nepakeis, bet paprastam nuotraukų redagavimui ar paveikslėlių sukūrimui Pixlr galimybių užtenka.

Bandymas atlikti kelias korekcijas šiai nuotraukai:

Aukštieji Vilniaus stogai #7

Pakeistas kontrastas (Adjustment->Brightness&Contrast->Contast 20), atliktas nuotraukos kirpimas, nuotrauka konvertuota į nespalvotą, pakeistas nuotraukos dydis, pridėtas tekstas ir galiausiai nuotrauka išsaugota kompiuteryje Jpeg formatu:

Redaguota nuotrauka
[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Technologijos Žymos: