Archyvas

2011.02 archyvas

Savaitė nuotraukose #8

2011.02.27 Komentarų: 6

Day 52. Colors

Paskutinė žiemos savaitė baigėsi. Ir vėl 7 šios savaitės nuotraukos:

Skaityti toliau

Kategorijos: Foto savaitė Žymos:

Kretingos dvaras

2011.02.26 Komentarų: 2

Kretingos dvaras #1

Kadangi žiemą mažai bekeliauju po Lietuvą, o ir degalų kainos verčia susimąstyti prieš leidžiantis į tolimesnę kelionę, tai šiandien norėčiau pasidalinti keliomis nuotraukomis iš ne vieną kartą lankyto Kretingos dvaro.

Kretingos dvarą dažnai aplankome vykdami į Palangą, ne kartą buvome ir dvaro viduje, vaikščioję po gražų parką. Dvaras tikriausiai žymiausias ir labiausiai lankomas dėl jame veikiančio žiemos sodo (tas stiklinis pastatas nuotraukoje viršuje).

Skaityti toliau

Degalų kainų paradoksai

2011.02.23 Komentarų: 3

Ir visgi degalų kainos man vis dar neįkandamas kietas riešutėlis:

  • Jeigu kur nors Saudo Arabijoje vyksta smėlio audra, Libijoje žmonės verčia prezidentą ar užsidega kokia nors naftos platforma jūroje, iš karto kyla naftos kainos, nors visokie neramumai dažniausiai neturi tiesioginės įtakos naftos eksportui.
  • Naftos kainą formaliai įtakoja jos suvartojimo ir išgavimo santykis. Bet praktiškai egzistuoja naftos produktų biržos, kuriose viską sprendžia spekuliantai ir dėdės juodais kostiumais. Visokie neramumai yra pretekstas daugiau pasipelnyti.
  • Vos tik pakyla pasaulinės naftos produktų kainos, tai iš karto atsispindi ir Lietuvos degalinėse, nors jos vis dar prekiauja ankščiau užsipiltu pigesniu kuru. Tuo tarpu, kai pasaulinės naftos kainos krenta, degalinėse kainos pradeda kristi tik po kokios savaitės.
  • Didmeninė suskystintų dujų kaina Lietuvoje nuo Naujų metų sumažėjo kažkur nuo 2,20 litų už litrą iki 1,80 lito. Nors didmeninė kaina sumažėjo 40 centų, degalinėse ji sumažėjo tik apie 10 centų už litrą. Prieš Naujus metus, kai didmeninė suskystintų dujų kaina buvo kažkur 1,80 lt už litrą, degalinėse jos kainavo apie 2,00 litus. Dabar didmeninė kaina yra panaši, bet dujos degalinėse kainuoja 2,30 lito.
  • Lietuviai mėgsta dideles mašinas: Sharanus, Galaxius ir panašias. Ir visai nesvarbu, kad tokia mašina mieste sunaudoja 10 litrų dyzelino 100 kilometrų, ja dažniausiai važinėja vienas žmogus, jai sunku rasti vietos pasistatyti. Be to, žmogus geriau bus nevalgęs, bet pusę algos išleis tokio didelio automobilio kurui.
  • Vidutinis Lietuvis per mėnesį gauna 1600 litų “į rankas”. Vairuodamas statistinį automobilį, kuris 100 km sunaudoja 9 litrus benzino, už mėnesinį atlyginimą šiandien jis galėtų nuvažiuoti apie 4000 kilometrų. Vidutinis atlyginimas Norvegijoje – ~ 20 000 litų per mėnesį. Statistinis norvegas su tokia pačia mašina už mėnesio atlyginimą ten nuvažiuotų (1 litras benzino Norvegijoje kainuoja kažkur 5,90 lito) beveik 38 000 kilometrų (beveik 10 kartų daugiau nei Lietuvoje arba tiek, kiek žmogus Lietuvoje paprastai nuvažiuoja per 2 metus).
  • Kiekvienais metais į valstybės biudžetą surenkama 1,5 – 2 mlrd. litų akcizo mokesčio už degalus (neradau tikslių skaičių). 55 proc. (2008 metais buvo 80 proc.) už degalų akcizą surinktų pajamų yra skiriama į Kelių fondą (apie 1 mlrd. litų). Nutiesti 1 kv. metrą kelio kainuoja 50 litų. Jeigu laikysime, kad vidutinis gatvės plotis yra 12 metrų, tai už surinktą akcizą būtų galima nutiesti apie 1700 kilometrų visiškai naujų kelių. Aišku, kainos iš piršto laužtos, bet kažkiek atspindi realią situaciją. Tačiau Lietuvoje gera kelių būklė yra tik pagrindiniuose greitkeliuose, kurių remontas buvo finansuojamas ne iš Kelių fondo lėšų, o panaudojant ES paramą. Miestuose kelių būklė tragiška. 2008 metų duomenimis, bendras Vilniaus gatvių ilgis yra kažkur 900 kilometrų. Bet kažkur dingsta tas milijardas litų ir susimokėjęs kelių mokestį akcizo pavidalu, turi laužyti automobilio pakabą važiuodamas per duobes.

Visgi mistika tos degalų kainos?

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Savaitė nuotraukose #7

2011.02.20 Komentarų: 2

Day 45

7-oji savaitė buvo šalta, tai nieko per daug įdomaus ir nenufotografavau. Visgi mieliau žiūrėti kokį gerą filmą su karštos arbatos puodeliu rankoje nei fotografuoti 🙂

Skaityti toliau

Kategorijos: Foto savaitė Žymos:

Perkūnkiemis – ten, kur auga naujoji asfalto vaikų karta

2011.02.14 Komentarų: 33

Dar praeitame amžiuje Lietuvoje pradėjus statyti tada dar sovietinių daugiabučių namų kvartalus daug kas galvojo, kad tokie kvartalai išaugins naują „asfalto vaikų kartą“. Iš tiesų sovietiniai daugiabučiai buvo statomi paliekant gana mažai viešųjų erdvių, šalia pagrindinių gatvių, prie asfalto ir betono masyvų. Tačiau ir skųstis labai negalėjo – tėvai su vaikais galėdavo pasivaikščioti po parkus, vos ne kiekvienas kiemas turėjo žaidimų aikštelę apsodintą žole, su smėlio dėže. Daugiabučių namų kvartaluose būdavo bent kelios krepšinio ar futbolo aikštelės. Dabar sunku net pačiam patikėti, bet visai neseniai jos buvo naudojamos pagal paskirtį – atsimenu dar būdamas vaikas su kiemo draugais vakarais eidavome žaisti futbolo. Dabar situacija, žinoma, pasikeitusi: vaikų laisvalaikiu tapo kompiuteris ir internetas, o žaidimų aikštelės tapo keturkojų pasivaikščiojimo ir išsituštinimo vieta. Vis dėlto jau tada miestų gyventojai atsiradus progai stengdavosi ištrūkti iš miesto į kaimą ar į sodą.

Šiandien miestai išsiplėtė, sovietinių daugiabučių nebepakanka, kad sutalpintų visus gyventojus. Prasidėjo naujų daugiabučių namų kvartalų ar net ištisų rajonų statybos. Prieš keletą dienų lankiausi Perkūnkiemyje – viename naujausių ir tikriausiai tankiausiai apstatytų kvartalų Vilniuje, sunaikinusių Pavilionių kaimą.

Ne taip dažnai lankausi Perkūnkiemyje ir kiekvieną kartą ten būdamas negaliu atsistebėti. Visų pirma į akis krenta šio kvartalo vystyojų vienintelis tikslas – gauti kuo daugiau pelno, su kuo mažesnėmis išlaidomis. Iš to seka, kad namai sustatyti labai tankiai (pavyzdžiui, „Linksmajame kvartale“ išėjus į balkoną tikriausiai būtų galima lengvai bendrauti su kaimynu kitame name). Be to, kai kurie namai man netgi baisesni už senus blokinius daugiabučius.

Kita didžiulė šio kvartalo problema – beveik nulis viešųjų erdvių. Visas plotas užimtas pačiais namais ir mašinų stovėjimo aikštelėmis. Vaikų žaidimų aikštelėms paliktas kokių 10×10 metrų plotelis tarp namų ir aikštelių. Lyginant su senais daugiabučiais, beveik nėra žalumos – tik betono ir asfalto džiunglės, su vos vienu kitu medeliu ar žolės ploteliu tarp jų. Pats miesto pakraštys – kelių kilometrų spinduliu nei darželio, nei ligoninės, nei mokyklos.

Nesuprantu, kodėl buvo leista vystyti tokį kvartalą kaip Perkūnkiemis. Juk Vilnius – ne Hong Kongas ar Singapūras, kad reikėtų taip tankiai statyti. Nors suprantama tik tai, kad šiuolaikinėje ekonomikoje vienintelis verslo tikslas yra gauti kuo didesnį pelną. O jis žinoma bus didesnis, kai viename plote pastatysi kuo daugiau namų ir išleisi kuo mažiau infrastruktūros vystymui. Visgi aš manau, kad pajudėjus renovacijai žmonės pamatysi tikrąją senų renovuotų daugiabučių vertę – gyventi kur nors šalia parko, turėti didelę automobilių stovėjimo aikštelę, išvystytą infrastruktūrą – medžiai, vejos, vaikų žaidimo aikštelės, patogus susisiekimas, autobusai, troleibusai. Bet gaila ir tų žmonių, kurie tais pakiliais 2006-2008 metais kokiems 40 metų (visam gyvenimui) giliai įklimpo su būsto paskolomis, mokėdami už kvadratinį metrą Perkūnkiemyje 5000 litų…

Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: ,

Savaitė nuotraukose #6

2011.02.13 Komentarų: 5

#38/365 | Vitamins

Prabėgo savaitėlė. Vidurį savaitės jau maniau, kad atėjo pavasaris. Bet kur tau. Atšalo ir vėl sninga…

Skaityti toliau

Kategorijos: Foto savaitė Žymos:

Kaip tapti geresniu fotografu. Atmintinė

2011.02.08 Komentarų: 42

Fotografija jau senokai tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienybe. Savo gyvenimo akimirkas įamžiname telefonais, muilinėmis ar veidrodiniais fotoaparatais. Fotografija netgi tapo mados dalimi – miestų gatvėse apstu žmonių, tiesiog besitampančių brangius fotoaparatus ir didžiules kuprines, pilnas foto technikos, bet taip nieko ir nenufotografuojančių. Taigi nutariau parengti atmintinę, kuri padės tapti profesionaliu fotografu: naudojantis šia atmintine nuotraukos taps neregėto gražumo ir bus vertos kabėti meno galerijose.

Gero fotografo atmintinė:

Skaityti toliau

Kategorijos: Fotografija, Savaitės tema Žymos: ,

Kas pigiau: benzinas, dujos ar dyzelinas

2011.02.02 Komentarų: 13

Lukoil

(dwwebber nuotrauka)

Po Naujųjų metų degalų kainoms pasiekus rekordines aukštumas tikriausiai ne vienas vairuotojas buvo priverstas skaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai. Kadangi ir pats ketinu keisti automobilį, tai pabandžiau paskaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai: benzinu, dyzelinu, o gal dujomis?

Daugelis vairuotojų juokaudavo, kad “Benzinas – automobiliams, dyzelinas – traktoriams, o dujos – blynams kepti”. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad šis posakis dabar nebeatitinka realybės: šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai sukimo momentu ir dinamika dažnai lenkia panašius benzininius, o susimontavus kokybišką dujų įrangą nesijaučia didelio skirtumo tarp važiavimo benzinu ir dujomis. Pats jau keletą metų važinėju dujomis ir galiu pasakyti, kad skirtumą jaučia tik piniginė – dujų įranga atsipirko nuvažiavus vos 8 tūkst. kilometrų, paskui tą patį atstumą nuvažiuoti kainuoja 60-70 proc. pigiau.

Žinoma, kad pigiausia yra važinėti dyzelinu arba dujomis. Bet gal ir benzinu varomi automobiliai tapo nebe prabangos dalyku? Paskaičiuosiu, kiek kainuoja nuvažiuoti tą patį atstumą skirtingu kuru. Degalų kainos šiandien (Lukoil degalinė Vilniuje, Ozo g. 12): benzinas – 4,38 lt, dyzelinas – 4,01 lt, dujos – 2,39 lt. Tebūnie, bus važinėjama dviem tautos automobiliais: 10 metų senumo dyzelininiu VW Passat 1.9 TDI (81 kW) ir tokio paties amžiaus benzininiu Audi A4 2.0i (97 kW). Passat 100 km nuvažiuoti mieste sudegins kažkur 7 litrus dyzelino, o kelyje – kokius 6 litrus (tai vidutiniškai apie 6,5 litro). Audi – atitinkamai 12 ir 7 litrus (vidutiniškai 8 litrus – tiek deklaruoja gamintojas, realiai imsiu daugiau – 9,5 litro, kad atspindėtų labiau tikras sąnaudas). Tarkime, vidutiniškai per metus bus nuvažiuojama 20 tūkst. kilometrų (jeigu nuvažiuojama daug mažiau, tai tikriausiai ir automobilis nelabai reikalingas).

Taigi su VW Passat šiandienos kainomis nuvažiuoti 20 tūkst. km kainuotų 4,01 lt x 6,5 l x 200 = 5213 litų. Čia tokios kainos, jeigu Passatas užsuka į degalinę. Tačiau dyzelinės mašinos, ypač Passatai, retas svečias degalinėse (bent jau aš nesu matęs, kad kas į Passatą degalinėje būtų pylęs dyzelino). Todėl perkant nelegaliai baltarusišką ar dažytą dyzeliną (dabar maždaug po 3,4 lt), Passat vairuotojai moka dar mažiau: 4420 litus.

Audi vairuotojas norėdamas benzinu įveikti tuos pačius 20 tūkst. km sumokėtų žymiai daugiau: 4,38 lt x 9,5 l x 200 = 8322 litus. Nelegaliai benzino gauti žymiai sudėtingiau nei dyzelino, todėl mažai tikėtina, kad šiam vairuotojui pavyks sutaupyti. Beveik dvigubai mažiau už kurą Audi vairuotojui reikėtų sumokėti tada, jeigu jis būtų susimontavęs dujų įrangą (šiek tiek padidėtų kuro sąnaudos, laikysiu, kad 100 km būtų sudeginama 10 litrų dujų): 2,39 lt x 10 l x 200 = 4780 litai. Taip pat Audi varoma dujomis sudegintų per metus kokius 150 litrų benzino (2 pilnus bakus) variklio pašildymui. Taigi dujomis/benzinu varoma Audi nuvažiuoti 20 tūkst. km per metus iš viso kainuotų 5437 litus. Tačiau reikia neužmiršti, kad Audi vairuotojas turėtų sumokėti dar kokius 2600 litų už dujų įrangos montavimą (tiesioginis įpurškimas 4 cilindrų varikliui), kuri turėtų atsipirkti nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų.

Taigi įvertinus panašios galios automobilius, pigiausia važinėti dyzelinu (dar pigiau tada, kai degalai perkami ne degalinėje). Kuras benzinu varomam automobiliui kainuos 60 proc. daugiau. Tačiau sumontavus dujų įrangą nuvažiuoti tą patį atstumą kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir su dyzelinu varomu automobiliu.

Tiesa, nereikia užmiršti ir kitų mašinos eksploatacijos išlaidų. Paprastai dyzelinių variklių remontas yra brangesnis, todėl gali atsitikti taip, kad kurui sutaupyti pinigai bus išleisti remontui (nemaža tikimybė, kad 10 metų senumo automobiliui suges turbina, kuro siurblys ar kuro purkštukai). Iš kitos pusės kai kuriems automobilių, varomų benzinu/dujomis, modeliams gali tekti dažniau atlikti vožtuvų reguliavimą, kuris taip pat nepigus. Kita vertus, asmeniškai man maloniau važinėti benzinu varomu automobiliu. Todėl aš renkuosi benziną + dujas.

[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Everyday carry arba ką kasdien tampausi savo krepšyje

2011.02.01 Komentarų: 8

Blogerė Garbanota pakvietė blogerius rodyti, ką kasdien nešiojamės savo krepšiuose. Aš visada palaikau visokius blogerių sukrutimus, nes tai ne tik gera proga prisiminti blogo reikalus, bet ir apsikeisti nuorodomis su kitais rašančiais bei gi susipažinti. Taigi rodau ir aš ką kievieną dieną tampausi savo krepšyje (kas nori įdėmiau patyrinėti, tai nuotraukos paspaudus du kartus didinasi):

Dauguma daiktų tiesiog guli krepšyje ilgą laiką nejudinami. Neturiu mūsuose populiarios rankinės, kurios man tiesiog šlykščios. Tai visas šis turtas keliauja su manimi tokiame krepšyje – didesniame anksčiau minėtos rankinės variante 🙂

Tai pat prie šios akcijos prisijungė Karolis ir Adomas. O Aivaras surinko ir daugiau prisijungusiųjų.

O kas jūsų krepšyje? 🙂

Beje, visai neseniai rodžiau ir kuprinės turinį savo 365 projektėlyje.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: