Archyvas

2011.04 archyvas

Per Velykas lankėmės Palangoje

2011.04.26 Komentarų: 4

Kadangi šiais metais Velykos gana vėlyvos, o ir oras buvo ne sėdėjimui prie stalo, tai kaip ir praeitais metais nusprendėme aplankyti Palangą. Palangoje žmonių kaip vidurvasario savaitgalį. Basanavičiaus gatvėje reikėjo stumdytis minioje žmonių, jau dirba nemažai kioskelių ir kitų lariokų, pardavinėjančių čeburėkus, cepelinus, kebabus, picas ir kitus tautinius skanumynus. Pasivaikščiojome prie jūros, valandėlę kitą pasikaitinome saulėje ir per tas kelias valandas Palangos jau buvo per akis. Grįždami Basanavičiaus gatve dar spėjome apžiūrėti didžiulių kiaušinių parodą. Grįžimas namo – sudegintas automobilio starteris.

Daugiau nuotraukų iš Palangos – Facebook albume.

Kategorijos: Reportažas Žymos: ,

Saugokitės pravažiuojančių dviračių!

2011.04.20 Komentarų: 11

Takais ateina ruduo

Arba galima pasakyti paprasčiau – kelių eismo taisyklės vienodai galioja visiems eismo dalyviams ir visi vienodai jų turi laikytis. O situacija, nutikusi vakar, labai paprasta. Einu šaligatviu per Karaliaus Mindaugo tiltą, rankoje fotoaparatas, dairausi aplinkui, džiaugiuosi gražia pavakare. Karaliaus Mindaugo tiltas padalintas į dvi dalis – viena juosta skirta dviratininkams, kita – pėstiesiems. Einu ta, kuri skirta pėstiesiems – nesinori trukdyti dviratininkams. Kas vaikščioję šiuo tiltu, žino, kad ten yra šioks toks kalniukas ir važiuojant dviračiu galima įgauti neblogą pagreitį. Taip beinant matau kaip į mane pėstiesiems skirta šaligatvio dalimi didžiuliu greičiu (na gal ir ne tokiu dideliu, bet kokie 20-30 km/h tikrai) parskrieja dviratis su kažkokiu žmogėnu ant jo. Mano veide akimirka sumišimo, kai nežinai kaip elgtis – žiūri atvažiuojančiam žmogėnui į akis ir bandai nuspręsti kaip jis elgsis ir ką pačiam daryti. O ant dviračio sėdintis žmogėnas matyti, kad nė neketina trauktis į jam skirtą šaligatvio pusę. Panašu, kad užmiršęs ir apie stabdžius. Greita reakcija padiktuoja, kad reikia kuo greičiau trauktis į kitą pusę, kad neatsidurčiau skausmingai komiškoje situacijoje, patekęs po dviračio ratais. Džiaugiuosi spėjęs pasitraukti, nes tikrai mažas malonumas būtų susidurti su tuo dviračiu (ne automobilis, bet kaulų lūžiai galimi). Beje, teko skaityti, kad vienam žmogui, į kurį įvažiavo nuo kalno besileidžiantis dviratis, gyvenimas baigėsi tragiškai.

Po šaltos žiemos greitai atėjęs šiltas pavasaris daugeliui dviratininkų tikriausiai perkaitino galvas. Dar nesu matęs, kad jie taip neatsakingai važinėtų. Ne kartą šį pavasarį teko matyti juos važiuojančius Ukmergės gatve vidury eismo juostos (mašinų greitis +80 km/h), keletą kartų jau teko staigiai kirsti per automobilio stabdžius, kai priekyje manęs neaišku iš kur išniro dviratis. Nesuprantu, ar tikrai dviratininkams taip nerūpi pačių saugumas, kai važiuoja ne dviračių takais, o judriomis gatvėmis (ir dar kartais ne kelkraščiu, o užima visą eismo juostą, kai tuo tarpu šalia nutiesti nauji dviračių takai). Atidesnis vairuotojas juos tikriausiai apvažiuos ar bent jau pristabdys, bet nereikėtų atmesti ir to, kad kas nors išvažiuodamas iš kiemo įvažiuos į šoną. Ir dar kiek pastebėjau, patys neatsakingiausi dviratininkai – paaugliai su maksiminiais dviračiais. Turintys geresnius dviračius (trekai, cube ir panašūs) paprastai laikosi taisyklių, rodo posūkius, turi šalmus, atšvaitus.

Beje, prasidėjus dviračių sezonui pats laikas būtų prisiminti ir taisykles.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Ryanair bilietai – lyg loterijos bilietas

2011.04.20 Komentarų: 1

Ryanair

(wicho nuotrauka)

Ryanair lėktuvo bilietų pirkimas – tarsi loterijos bilieto įsigijimas. Planuodamas kelionę ir pirkdamas iš anksto niekada negali būti tikras, kad nusipirkus lėktuvo bilietą, jis po kelių valandų neatpigs kokiais 200 litų, o kitą dieną Ryanair nepaskelbs akcijos ir bilietai neatpigs dvigubai. Iš tiesų nervina Ryanair žaidimai kainomis – visgi šią oro bendrovę rankamės tik dėl kainos.

Neseniai pirkau 2 bilietus į Romą. Su visais mokesčiais į abi puses mokėjau 530 litų (su visais kortelių aptarnavimo mokesčiais). Kitą dieną kaina nukrito iki kažkur 440 litų. Dar po kokios savaitės Ryanair paskelbė eilinę bilietų akciją ir tie patys bilietai kainavo ~300 litų. Aišku, lėktuvo bilieto kaina dažniausiai sudaro tik dalį visos kelionės kainos, bet visgi būtų malonu, kad Ryanair kainos būtų aiškesnės ir nereikėtų gailėtis, jog bilietus pirkai keliomis dienomis anksčiau. O dabar susidaro toks įspūdis, kad Ryanair skrydžio sąnaudas padengia pirmųjų bilietus perkančiųjų sąskaita. O kai jau skrydis yra atsipirkęs, tada pradeda taikyti įvairias nuolaidas. Nes realiai ar tu mokėsi daugiau, ar mokėsi mažiau, galios tas pats įlipimo į troleibusą principas: jokio Priority boarding, jokių sužymėtų vietų lėktuve – pirmasis įlipęs renkasi vietas.

Dar kas nervina Ryanair – tai kreditinės kortelės mokestis bilietui (vienam skrydžiui – 21 litas, mano atveju – 84 litai į abi puses). Ryanair kreditinės kortelės mokestį vadina Administration Fee. Bet nemažai internete atsiskaitant kreditine kortele nė karto nebuvo tokio atvejo, kad kas nors imtų mokestį už tai, kad moki kreditine kortele. Nelabai suprantu, kuo jie grindžia tokį mokestį ir nelabai matau ryšio tarp bilietų bei skrydžių kiekio. Juk nepriklausomai nuo to, kiek pirkai bilietų, už juos moki vieną kartą ir Ryanair gauna vieną sumą už visus bilietus ir visus skrydžius. O tas jų Administration Fee man labai panašus į “mokestį už orą”, nes realiai jie ten tikriausiai nieko neadministruoja, nes tą nemokamai turėtų atlikti kokia nors vidinė sistema. Aišku, būtų galima iš užsienio banko užsisakyti Mastercard Prepaid kortelę, už kurią Ryanair neima mokesčio, bet su ja vėl atsiranda papildomų problemų. Galėtų Ryanair pasekti savo konkurentų Wizzair pavyzdžiu, atsidarytų Lietuvos banke sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, ir dingtų visas kreditinių kortelių sukeltas galvos skausmas.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Garlaivis Ryga

2011.04.14 Komentarų: 2

Day 104. Garlaivis Ryga

Po darbo nutariau pasivaikščioti Nerimi. Juolab, kad toks oras neskirtas sėdėti namuose. Po truputį pradeda žydėti medžiai. Prie Baltojo Mindaugo tilto jau prišvartuotas garlaivis „Ryga“. Niekada dar jo nemačiau čia taip anksti. Tikriausiai bus gera vasara. Tvieskiant saulei pradedu galvoti apie atostogas. Gegužės pradžioje trumpas. O vėliau – pusė vasaros. Bet tikriausiai tiek neimsiu. Mėgstu pasilikti atsargai, kad galėčiau kada susigalvojęs atitrūkti nuo darbų. Žinau, kad tos atostogos taip ir kaupsis, kol būdamas kokių 40 metų jau galėsiu išeiti į pensiją. O gal šiais metais padaryti tam galą?

Garlaivis Ryga. Ironiška, Vilnius labiau Varšuva nei Ryga, O Nerį galima perbristi keliais žingsniais. Rygoje daug garlaivių, daugiau nei Klaipėdoje. O Klaipėda jau arčiau Vokietijos…

Seniai nesėdėjau ant dviračio. O šiandien taip gera būtų buvę juo pasivažinėti. Visur tik dviračiai, dviračių daugiau nei mašinų. O aš nebeturiu. Reikės pirkti… Einu dviračių takais, nes šie užėmę mano šaligatvio vietą.

Garlaivis prie tilto stovės visą vasarą, dar ir rugsėjį. Vasarą Vilniuje šlykštu. Šlykščios lenkiškos braškės po 2 litus už kilogramą. Prakaituotos moteriškės, rūškanais veidais kalbančios kalba, kurios aš nenoriu suprasti. Šlykščios dulkės, vėjo atpūstos į veidą. Vasarą Vilniuje nebūna kamščių. O atsiminęs, kur stovi inkilai, gali iš Pašilaičių iki stoties nulėkti per 15 minučių.

Garlaivis Ryga priminė, kad šiais metais niekur nebuvau išvažiavęs, nieko nepamačiau. Reikėtų jau sekmadienį kur nors toliau ištrūkti, pasidairyti, pafotografuoti. Sekmadienis bloga diena. Diena kai turėtum ilsėtis, bet susikaupia darbų darbelių…

Nė karto dar nesu plaukiojęs garlaiviu Ryga. Ir nenorėčiau. Man labiau patinka vaikščioti pėsčiomis.

Kategorijos: Dienos akimirka Žymos: ,

Blogai mirė. Tegyvuoja agregatoriai?

2011.04.13 Komentarų: 10

Waiting

Norėjau skambia antrašte pradėti naują ilgą įrašą apie blogų saulėlydį. Deja, kai pagalvojau, kad įrašui reikėtų skirti kokias 4 valandas vakaro, nusprendžiau neberašyti. Gaila laiko, nesidėlioja mintys, geriau pažiūrėsiu BBC dokumentiką (Micheal Palins “New Europe” – rekomenduoju dokumentikos mėgėjams). Žinau, kokie žmonės perskaitys šį įrašą, nujaučiu kur pasisuks diskusija (jeigu ji apskritai įvyks). Žinau, kad vėl būsiu pavadintas kvailiu, o gal net ir sulauksiu piktų komentarų iš tų, kurių nuomonė nesutampa su manąja. Tikriausiai tai viena iš priežasčių, kodėl lietuviški blogai nutilo.

Apie mirštančius blogus jau rašiau prieš gerus metus. Per metus situacija nepasikeitė, iš blogerių liko tik blogų vardas. Vardas su viena po kita rašomomis deklaracijomis. Kovos su turinio vagimis. Reklamos (Skytech, telefonai, paslaugos). Apsižodžiavimai tarp A.Račo ir Užkalnio, purvų drabstymasis tarp vaikų, nepasidalinusių vieta smėlio dėžėje (“- Tu apie mane prirašei nesąmonių Rokiškio Pipedijoje. – Ne, čia tu apie mane prirašei”).  Įvairūs vienas po kito vykstantys blogerių susitikimai. Nešvarūs SEO žaidimai. SEO apklausos – kaip išnaudoti tuščią blogų plotą reklamoms. Skelbimai apie vykstančias konferencijas.

Iš dalies blogai mirė su paskutine Blogorama. Ne paslaptis, kad nemažai buvo tokių blogerių, kurie kažką prasmingo suregzdavo vien dėlto, kad patektų į kasdien Džiugo rengiamą tinklaraščių apžvalgą.

Blogai mirė ir dėl to, kad nesulaukė pakankamai dėmesio iš šalies, iš tų “paprastų” žmonių, kasdien skaitančių delfius. Lietuva per maža šalis, kad patys blogeriai sukurtų skaitančiųjų auditoriją kitiems blogams. Kita vertus, diskusija komentarais kiekvieną dieną su tais pačiais žmonėmis, mano nuomone, nėra tai, ką galima vadinti blogu. Nemažą dalį lankytojų atėmė ir Facebook.

Kas liko lietuviškuose bloguose? Atsakyčiau 2 žodžiais: politika ir technologijų naujienos. Temos, kurių pilni portalai. Temos, kuriomis blogai niekuo nesiskiria nuo portalų ir neturi jokių šansų privilioti naujų skaitytojų (iš Google ateinančių lankytojų nelaikau skaitytojais).

Atsirado naujų turinio agregatorių. Apskritai, manau, kad jiems priklauso blogų ateitis – žmonės nebeskaitys blogų tiesiogiai, o naudosis agregatoriais . Aš jau tapau vienu iš jų, nors dar ne iki galo atsisakiau RSS. RSS negaliu atsisakyti dėl to, kad dar nesukurtas toks agregatorius, kuris padėtų skaitančiajam atfiltruoti neįdomų turinį. O tokį sukurti būtų labai paprasta – iš įrašo nuskaitomos žymės ar specifiniai žodžiai, o vartotojas žodžiais nurodo, kokių tekstų jis nenori skaityti (priešingai nei Blogeriai.net, kur pasukta lengviausiu programavimo prasme keliu – visai užblokuoti autorių).

Kokia blogų ateitis? Manau tik kelerių metų klausimas, kol dabartiniai blogeriai ves/ištekės, susilauks vaikų, baigs studijas ir nuo interneto reikės pasinerti į rimtesnius darbus. Tada jau bus aktualūs kiti reikalai ir problemos. Išnyks ir ši maža saujelė blogų. O naujų blogų beveik neatsiranda. Pats beveik visus naujus blogus, kažkada pridėtus į RSS skaityklę, jau išmečiau. Liks tik tie asmeniniai blogai, nuo kurių ir prasidėjo blogų istorija. Blogai, kuriuose yra kažkiek žmogaus…

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Kačių paroda Panoramoje

2011.04.10 Komentarų: 2

Day 99. Kačių paroda Panoramoje

Kaip ir praeitais metais, taip ir šiais Panoramoje vėl narvuose miaukė katės. Vyko tarptautinė kačių paroda (beje, jeigu netingite pasistumdyti tarp žmonių, galite ten nueiti ir šiandien). Kaip ir kiekvienoje kačių parodoje, visos jos uždarytos narvuose, dar apdengtos visokiais audeklais, kad tik kuo sunkiau tas kates būtų pamatyti lankytojams (taip, tai vadinama kačių paroda). Nepaisant to, paroda visai patiko. Buvo nemažai sfinksų, ne vien tik čiaudulį sukeliantys pūkuoti Grindos katinai 🙂

Skaityti toliau

Savaitė nuotraukose #13

2011.04.03 Komentarų: 0

Day 87. Today was a rainy snowy day

Greitai prabėgo dar viena savaitė.

Antradienis. Ilga Algio Ramanausko ranka, gaudanti Solomoną, Sputnik ir kitus sienų taggerius:
Day 88. Long arm of Algis Greitai

Skaityti toliau

Kategorijos: Foto savaitė Žymos:

Mano visų laikų muzikos Top 5

2011.04.01 Komentarų: 4

Sėdžiu šiandien prie kompiuterio, klausau mėgstamos muzikos, galvoju, kad reikia pasidalinti su visais mano klausomos muzikos topų topu. Štai tokia muzika, be kurios neįsivaizduoju savo gyvenimo:

Skaityti toliau

Kategorijos: Kiti Žymos: