Archyvas

2011.05 archyvas

Kliūtys važiuojant dviračiu

2011.05.19 Komentarų: 7

Kritinė masė Vilniuje

Visai neseniai pasigyriau po ilgo nevažinėjimo vėl sėdęs ant dviračio. Jau kaip ir numyniau vieną kitą šimtą kilometrų Vilniaus dviračių takais, tai susidariau šiokią tokią nuomonę apie juos, pastebėjau pagrindines kliūtis, trukdančias normaliai važinėti. Iš tiesų nevažinėjant dviračiu, o būnant tik pėsčiuoju ir vairuotoju, buvau susidaręs šiek tiek geresnę nuomonę apie dviračių takus.

Taigi pagrindinės kliūtys, trukdančios važinėti dviračių takais:

  • Aukšti šaligatvių bordiūrai. Turintiems MTB gal ir ne tokia didelė problema, bet važinėjant plentiniu dviračiu ar hibridu siauresnėmis padangomis dažnai gana sunku nuvažiuoti/užvažiuoti nuo šaligatvio/dviračių tako nenulipus nuo dviračio. Aukšti šaligatvių bortai stovi ir tuose šaligatviuose, kuriuose nubrėžtos dviračių tako linijos. Bent jau ten, kur yra dviračių takai, sovietiniai keliasdešimties centimetrų bordiūrai turėtų būti pakeisti nuožulniais, kad nereikėtų kalnų dviračio jiems įveikti.
  • Duobės šaligatviuose. Duobės ypač didelė problema dar sovietmečiu nutiestuose šaligatviuose. Ištrupėjusios plytelės, medžių šaknys tiesiog verčia pažeisti KET ir važiuoti gatve. Priešingu atveju turi visą laiką stabdyti prie duobių.
  • Autobusų stotelės. Kai kuriose vietose jau sutvarkyta ir dviračio takas nutiestas taip, kad stotelė būtų apvažiuojama. Bet dauguma Vilniaus autobusų stotelių pastatytos tiesiai ant dviračių tako. O kad būtų sunkiau ją apvažiuoti dar stovi stulpas kelio ženklui ir pilna stotelė žmonių. Vėl reikia mažinti greitį, stabdyti arba net nulipti nuo dviračio, kad neįvažiuotum į kokią močiutę.
  • Praeiviai ant dviračių takų. Jeigu šaligatvis padalintas į dvi dalis – dviratininkams ir pėstiesiems, pastarieji kažkodėl visada renkasi ėjimą dviračių tako dalimi. Absoliuti dauguma net negirdi atvažiuojančio dviračio ir nė neketina trauktis iš dviračio tako. O dažnai kai juos apvažiuoji, palydi piktu žvilgsniu. Kartą vienam vos neužvažiavau ant kojos. Norom nenorom turi prie dviračio montuoti sireną arba bent jau skambutį.
  • Dviračių takai vedantys į niekur. Vienas toks yra leidžiantis Ozo gatve prie Akropolio. Kairėje pusėje nutiestas naujas gerai išasfaltuotas dviračių takas. Leidžiantis į pakalnę galima pasiekti visai neblogą greitį. Bet… Vos tik pravažiavus viaduką į Akropolį, dviračių takas baigiasi. Norėdamas tęsti kelionę, turi nuvažiuoti nuo aukšto bortelio arba išvažiuoti prieš judrios gatvės eismą.

Dėl visų šių problemų praktiškai neįmanoma normaliai įsivažiuoti ir pasiekti didesnį greitį. Taip pat turi laužyti dviratį, norėdamas nuvažiuoti nuo dviračio tako. Visos šios problemos lengvai išsprendžiamos, nereikia didelių investicijų, tik noro ir supratingumo. Galbūt jeigu savivaldybės darbuotojai bent savaitę pavažinėtų į darbą dviračiu, o ne automobiliu, patys pamatytų visas šias problemas. Aišku, išsprendus šiais problemas, Vilniaus dviračių takų infrastruktūra netaptų idealia, bet bent jau būtų galima normaliai važiuoti dviračiu.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Roma. Visi keliai veda į Romą (1 dalis)

2011.05.16 Komentarų: 13

2 dalis | 3 dalis

Ankstyvas rytas Lietuvoje. Už lango šviečia ryški saulė, bet lauke dar gana šalta. Telefono žadintuvas skamba jau tikriausiai trečią kartą. Pats laikas būtų lipti iš lovos, nusiprausti ir papusryčiauti. O ir laiko lieka nebe tiek daug. Kuprinė prigrūsta drabužių, keletas kitų daiktų, fotoaparatas. Niekam kitam vietos nebelieka. Dar kokius kelis kartus pasitikrinu, ar viskas sukrauta, ar pasiėmiau dokumentus ir bilietus.

Lekiame į autobusą ir riedame link oro uosto. Važiuodamas vis galvoju, kad Ryanair nesugalvotų prašyti kišti kuprinės į tą savo metalinę dėžę, nes kuprinė ryškiai per didelė ir vargiai ten tilptų. Mikriukas spūstyse lenkia vieną automobilį po kito ir oro uoste esame anksčiau nei planuota. Iki registracijos į lėktuvą pradžios dar gera valanda, tai vaikštinėju po oro uostą. Ankstyvas rytas, todėl žmonių dar mažai, nuobodžiauju.


Prasidėjus registracijai į lėktuvą prisimenu kvailas oro bendrovių taisykles visus indelius su skysčiais sugrūsti į vieną maišelį. Imu iš apsaugos darbuotojo maišelį, bandau ten sutalpinti savo šampūnus, dušo želė, dantų pastą, dezodorantą. Nelabai telpa, maišelis plyšta. Tačiau panašu, kad oro uosto darbuotojams irgi dar ankstyvas rytas ir nelabai kreipia dėmesio į neuždarytą maišelį, tik paklausia, ką vežuosi indeliuose. Praeinu apsaugą, šiek tiek dar palaukiu lėktuvo, džiaugiuosi, kad neprašo matuoti kuprinės, ir neužilgo jau žvelgiame pro lėktuvo langą. Po pustrečios valandos mūsų laukia amžinasis miestas – Roma.

Rome. Above of somewhere Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Savaitė nuotraukose #17

2011.05.01 Komentarų: 7

Day 115. Karklai jau nužydėjo

Atšilus orams, kai vakarais nesinori sėdėti prie kompiuterio, užmiršau su blogais susijusius reikalus. Bet radau minutėlę surinkti į vieną vietą 7 šios savaitės nuotraukas:

Skaityti toliau

Kategorijos: Foto savaitė Žymos: