Archyvas

2011.08 archyvas

Vasarą apibendrinant

2011.08.31 Komentarų: 1

Day 224. Ms. Slow

Poilsis nėra tinginiavimas. Vasarą gulėti žolėje besiklausant vandens čiurlenimo ar stebėti plaukiančius debesis visai nėra laiko švaistymas. (John Lubbock)

Visada besibaigiant vasarai aplanko niūresnės nuotaikos. Nuo pat vaikystės nepatikdavo ta paskutinė vasaros diena, gėlių pirkimas ir pėdinimas į mokyklą kitą dieną. Visada trūkdavo paskutinės vasaros dienos.

Ši vasara iš dalies buvo laiko švaistymas, kai apie tai jau pamąstysiu rudenį, kita vertus poilsis, kelionės, pramogos. Bet visada man vasara tokia ir būdavo, kai tiesiog nesinorėdavo kažko prasmingo dirbti. Kai norėjosi ilsėtis, pabėgti nuo pilkos kasdienybės, nors niekada nebuvau pavargęs. Ši vasara buvo kaip tai sraigei viršuje – slinko lėtai, bet viską įdėmiai stebint aplinkui.

Pastaruoju metu mintis (nors ir padrikas) geriausiai sekasi dėstyti papunkčiui, tai taip pasielgsiu ir apibendrindamas šią vasarą.

  • 0 perskaitytų knygų. Mokyklos metais per vasarą mielai perskaitydavau visą literatūros sąrašą, įtraukdamas dar kelias įdomias knygas. Studijų metais skaitydavau knygas apie kompiuterius, programavimą ir panašius dalykus. Vienu metu labai buvo sudominusios verslo knygos (visokios „Žydrųjų vandenynų strategijos“, „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“ ir pan.). Pastaruoju metu į rankas ar kompiuterio ekraną nebepaimu nė vienos knygos. Skaitymas prieš kelis metus užsibaigė su Parulskio „Miegas ir kitos moterys“. Skaitymas visiškai nebetraukia, nebesukelia emocijų.
  • 0 peržiūrėtų filmų. Sakydamas nulis, turiu galvoje, kad nebuvo tokių, kurie įsimintų (nors apskritai per vasarą peržiūrėjau labai mažai filmų). Jei gerai prisimenu, tai buvo paskutinė Karibų piratų dalis, gal dar kokie keli. O vasarą ir nėra labai didelis pasirinkimas gerų filmų. Kai kartais norisi prastumti laiką, žiūriu „Breaking Bad“ (ne toks geras kaip „Lost“ ar „Prison Break“, bet žiūrėti galima).
  • Nusipirkau dviratį. Po n metų pertraukos pagaliau vėl sėdau ant dviračio. Pirmi pasivažinėjimai buvo sunkūs, Narbuto ar Šeškinės kalnas atrodė neįveikiami. Vėliau juos įveikti tapo vienu juoku. Vasarą dviratis iš dalies pakeitė automobilį mieste, tik spynos nepirkau (ir nepirksiu dėl suprantamų priežasčių), dėl to vis dar nepilnavertė transporto priemonė. O nusipirkus dviratininko aprangą vienas malonumas važinėti, kai judesių nevaržo kiti drabužiai. Statistika iki šios dienos: 1 pradurta kamera, 750 kilometrų. Tikslas iki sezono pabaigos – 1000 km. Tiesa, hibridinį dviratį norėtųsi pakeisti į du atskirus – plentinį, greitam pasivažinėjimui, ir kalnų – pasivažinėjimams miško keliukais. Bet kol kas tenkinsiuosi tuo, ką turiu.
  • Kelionės. Kelionių sezonas prasidėjo jau pavasarį, kai aplankiau Romą ir Neapolį. Vėliau Anglija (Liverpulis, Londonas), Estija (Talinas), Suomija (Helsinkis), Latvija (Ryga). Šiek tiek keliavau ir Lietuvoje, aplankiau vieną kitą dvarą, keletą dienų pasikaitinau Baltijos jūros saulėje. Per ateinantį mėnesį reikėtų surašyti kelionių įspūdžius, kad vėliau nepasimirštų. Taip pat norėtųsi dviračiu pakeliauti po Lietuvą, bet tam reikėtų įsigyti dviračių laikiklį automobiliui. Šią idėją atidėsiu kitam sezonui.
  • Fotografija. Žinoma, neužmiršau fotografuoti. Tęsiu savo 365 nuotraukų projektą, kasdien naujausią nuotrauka matoma čia dešinėje. Tačiau pastebiu, kad fotografijoje grįžtu į tą pačią vietą, nuo kurios ir pradėjau – fotografuoju dažniausiai tai, kas aplinkui. Po 365 projekto norėtųsi padaryti pertrauką, pasisemti naujų idėjų.
  • Windows iškeičiau į Mac OS. Ne taip seniai nutariau įsigyti naują kompiuterį ir juo tapo Macbook Pro. Visada sakiau, kad niekada nepirksiu ir nesinaudosiu „Mac’ais“, bet nusipirkęs nesigailiu. Savo įspūdžius apie „Mac’ą“ taip pat būtinai aprašysiu.
  • Pradėjau nebepastebėti piktų arogantiškų viską išmanančių žmonių. Nebesukelia jie man jokių emocijų. Nei tie, kurie gatvėje vaikšto susiraukę, nei tie, kuriems gyvenime viskas blogai, nei tie, kurie prašo išmaldos, nei tie, kurie tave už nugaros apkalbinėja, nei tie, kurie nurodinėja kaip gyventi. Supratau, kad tokie žmonės ir dėmesio kreipimas į juos pačio gyvenimą daro negatyvų.
  • Daug daug kitų dalykų, kuriems galbūt ne vieta šiame bloge.

Beje, sveikinu visus interneto dienoraščių autorius, jų skaitytojus su Blogų diena.

Keyboard of mine

Kategorijos: Tinklaraščio naujienos Žymos:

Krepšinio kamuolio mušinėjimo rekordas

2011.08.30 Komentarų: 3

Kamuolio mušinėjimo rekordas #13

Vakar, po pusmečio laukimo ir visiems į smegenis brukamos didžiulės svarbos, pagaliau viskas prasidėjo. Buvo duotas startas Europos vyrų krepšinio čempionatui. O kad čempionato atidarymas būtų įdomesnis, žinoma, neapsieita be rekordų siekimo (juk koks renginys pas mus be rekordų siekimo:)). 5 Lietuvos miestuose buvo siekiama krepšinio kamuolio mušinėjimo vienu metu rekordo. Iš viso vienu metu skirtinguose miestuose kamuolius turėjo mušinėti apie 60 tūkst. žmonių. Vakar buvau prie Baltojo tilto pasižiūrėti ir, žinoma, nufotografuoti kaip viskas vyko.

Kadangi nepavyko atvykti anksčiau, o ir nusprendžiau važiuoti ne su dviračiu, o mašina, tai teko kurį laiką pastovėti spūstyse ir gerokai paieškoti vietos, kur palikti automobilį. Atrodė, kad pusė Vilniaus skuba stebėti krepšinio čempionato atidarymo ceremonijos, mušinėti kamuolių ir pasižiūrėti TV3 sezono atidarymo koncerto.

Kamuolio mušinėjimo rekordas #3

Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: ,

Rygos 810 metų jubiliejus

2011.08.28 Komentarų: 7

Riga #17

Praeitą savaitgalį buvau Rygoje. Norėjosi šiek tiek pasižvalgyti po šį miestą. O ir prieš gerą mėnesį paskelbta akcija autobusų bilietams į šį miestą sakė, kad reikia ten ištrūkti savaitgaliui. Kaip tik tuo metu Rygoje vyko įvairūs renginiai, skirti paminėti 810 metų miesto jubiliejų.

Iš tiesų apie Rygą nėra daug ko pasakoti, man ji labai primena Vilnių, tik Dauguvos upė platesnė už Nerį. Renginiai taip pat panašūs į tuos, kurie vyksta pas mus – gatvės muzikantai, dainos, folkloro ansambliai, mugės ir pan. Gal tik keletas pastebėjimų apie Latviją:

  • Latvijoje gana prasti ir duobėti keliai už miesto ir labai geri mieste (Rygoje). Lietuvoje viskas priešingai.
  • Važiuojant per Latvijos kaimus atrodo, kad iš ten visi žmonės buvo evakuoti: namai apleisti, žemė nedirbama (daug kur kabo stendai apie parduodamą žemę). Važiuojant per Panevėžio, Ukmergės ir Pasvalio rajonus, po to įvažiavus į Latviją vaizdas kardinaliai pasikeičia. Lietuvoje žmonės dirba, pluša kiemuose, pjauna javus, o Latvijoje ramu, daug žemės nedirbamos.
  • Visada maniau, kad tik Vilnius yra toks rusakalbis miestas. Pasirodo klydau – Rygoje tikriausiai kas antras žmogus kalba rusiškai. Kadangi nebendrauju rusiškai, tai Rygoje lengvai galima susikalbėti angliškai (bent jau kavinėse, baruose, suvenyrų parduotuvėse).
  • Rygos centre labai gražus parkas (nebeatsimenu jo pavadinimo). Viskas tvarkinga, gražu, nėra šiukšlių. Nepalyginsi su Sereikiškių parku, Vilniaus gėda.
  • Rygoje priešingai nei Vilniuje, galima lengvai išsinuomoti dviratį (nusiunti SMS žinutę, gauni mieste stovinčio dviračio spynos kodą, atsirakini ir važinėji kiek reikia. Baigęs važinėti vėl nusiunti SMS žinutę ir gauni kitą kodą spynai užrakinti).
  • Per Rygą teka graži ir plati Dauguvos upė. Deja latviai jos neišnaudoja laivybai, praplaukia vos vienas kitas laivelis su turistais.
  • Atrodo, kad latviai nedaro jokio savo verslo. Tos pačios lietuviškos Maximos, Iki su lietuviškais produktais lentynose.
  • Kai reikia lyginti Vilnių, Rygą ir Taliną, pastarasis man yra gražiausias miestas.

Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Oranžinio kamuolio psichozė

2011.08.22 Komentarų: 3

Pirk tris gauk keturis. Surink 16 kamštelių ir gauk kolekcinę taurę. Valgyk sūrį ir laimėk bilietą į Gruzijos ir Makedonijos rungtynes. Gerk švyturio m**alą ir gauk dvi kojines ant mašinos veidrodėlių. Pirk maksimose ir surink kolekcinių medalių, taurių, lipdukų kolekciją. Pirk už 30 litų, registruok kodą ir laimėk maikę. Džiaukis pergalėmis, maišyk visus su š*dais, kai pralaimi. Mokėk už bilietus 1000 litų, o užsieniečiams viešbučius išnuomok 4 kartus brangiau. Tikėk sinergijos galia. Bažnyčiose neturėk kitų dievų, tik oranžinį kamuolį. Varyk su visais už kamuolį…

Psichozė visgi. Visas PR’as taip atbukino smegenis, kad jau nebeįdomu laukti didžiausio renginio Lietuvoje. O ir per draugiškas ne kažką rodė. O kas jeigu paskui oranžinio kamuolio šalyje nebebus vietos oranžiniui kamuoliui?

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Buvau ten su visais…

2011.08.14 Komentarų: 2

Day 226. Buvau ten su visais

Alų midų gėriau, čeburėkus valgiau, po ta pačia saule gulėjau, o vėliau ta gatve ėjau ir su beždžionėle beigi papūgėle nenusifotkinau… Ai, ir dar su sąlyga, kad prasidėjo bulviakasis, rugiapjūtė ir kiti darbai, tai toje gatvėje ryškiai mažiau žmonių nei vasaros pradžioje-viduryje.

Kategorijos: Dienos akimirka Žymos: ,

Roma. Gyvenimas ir žmonės (3 dalis)

2011.08.09 Komentarų: 4

1 dalis | 2 dalis

Rome. In Rome streets

Sunkiai sekasi į blogą perkelti kelionių įspūdžius. O nuo pavasario (tuo labiau per vasarą) jų susikaupė gana nemažai. Šiandien noriu pabaigti pasakojimą iš pavasario kelionės į Romą. Pirmame įraše kalbėjau apie istorinę šio miesto pusę, antrame – apie Vatikaną, o šiame norėčiau papasakoti apie gyvenimą Romoje – minias turistų aikštėse, gatvės prekeivius, žymių dizainerių drabužių ir aksesuarų klastotes.

Po kelių dienų besilankant Romoje ji pasirodė dvejopa. Visų pirma kaip labai gražus istorinis miestas, kuriame kiekvienas ras ką pamatyti. Miestas turintis daugybę aikščių, pilnas turistų. Piazza Navona, Piazza Venezia, Piazza della Rotonda, Spanish Steps… Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tačiau Roma turi ir kitą ne tokią gražią pusę. Daug šiukšlių, ypač pasukus iš turistų lankomų vietų. Daugybę imigrantų: čigonai, turkai, pakistaniečiai ir daug kitų.

Rome. Street Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Nauja krizės banga

2011.08.08 Komentarų: 3

Skambutis į duris. Balsas iš vidaus:

– Kas čia?

– Krizė.

– Dink iš čia. Mes dar po pirmos krizės neapsivalėme.

(Liaudies folkloras)

Taip jau atsitiko, kad metų pradžioje rimčiau susidomėjau investavimu į vertybinius popierius. Anksčiau nuo mokyklos laikų žaidęs virtualiais pinigais ir domėjęsis kaip vyksta investavimas, šiais metais nutariau į rinką ateiti su savo pinigais. Man pasirodė ir tinkamas metas ateiti – rinkose buvo jaučiamas atsigavimas po 2008-ųjų metų NT burbulo ir bankų krizės, įmonės rodė vis geresnius rezultatus, Baltijos šalių biržų indeksai rodė tendencijas judėti į viršų, įmonių akcijų kainos buvo daug mažesnės nei prieš krizę. Dėl viso šito tikėjausi gerų rezultatų ir šiek tiek uždirbti.

Bet įpusėjo vasara ir rinkose vėl prasidėjo neramūs laikai. Europoje vis netilo kalbos apie Graikijos bankrotą ir ES kuriamus gelbėjimo palnus. Kai buvo priimtas Graikijos „gelbėjimo planas“, po kelių savaičių vėl prasidėjo kalbos apie kitų Europos šalių skolinimosi limitų viršijimą (bankrotą) – Italijos, Ispanijos ir Airijos. Kad nepasirodytų maža, atkeliavo blogų naujienų ir iš stipriausios pasaulio ekonomikos – JAV. Visų pirma technine detalė – JAV skolos limito viršijimas ir vėliau sekę vyriausybės nutarimai, leidę padidintį jį. Antra, vienos reitingų agentūros sumažintas JAV skolinimosi reitingas. Visos šios žinios atitinkamai paveikė vertybinių popierių biržas, Vilniaus biržos indeksas vien per šiandien nukrito 5 proc. Ko pasekoje ir pats nusprendžiau nešti kailį iš biržų, parduoti turėtas akcijas (galiu pasidžiaugti nors tuo, kad pavyko fiksuoti šiokį tokį pelną).

Po viso šito jau susidariau šiokį tokį naujoko ne ekonomisto vaizdą apie investavimą:

  • Investavimas – labai sunkus darbas, kai reikia sekti įmonių naujienas, žinias „iš šalies“ (centrinių bankų, reitingų agentūrų ir pan.) ir sekti kitų rinkos dalyvių (investuotojų) veiksmus. Gerai, kai rinkos kyla ir fiksuoji „popierinį“ pelną. Tačiau kai biržų indeksai krenta ir stebi mažėjančias įsigytų įmonių akcijų vertes, turi imtis atitinkamų veiksmų.
  • Investuotojams pagelbėti sukurta daug techninių modelių. Visi jie remiasi statistika ir sukurtais matematiniais modeliais. Tačiau jie tampa beverčiais, kai paskelbiamos neigiamos naujienos ir rinkos dalyviai skuba parduoti turimas akcijas.
  • Vertybinių popierių biržose priešingai nei virtualiuose žaidimuose cirkuliuoja tikri pinigai. Kiekvieno investuotojo tikslas uždirbti. Todėl krentant biržų indeksams ar esant blogiems įmonių rezultatams dauguma stengiasi „išnešti sveiką kailį“ – parduoda turimas akcijas. Prie parduodančiųjų prisijungia dar minia kitų žmonių – kurie parduoda todėl, kad visi parduoda. Viso to pasekoje akcijos kaina stipriai sumažėja.
  • Europoje ir didžiojoje dalyje išsivysčiusio pasaulio ekonomine prasme nebeliko sienų tarp valstybių. Vienos valstybės, yapč stiprios pasauliniu mastu ekonomikos, problemos tampa ir kitų valstybių bėdomis. Graikijos, Italijos, Ispanijos įsiskolinimai tapo visos Europos bėda. Tolesnis skolos didėjimas šiose valstybėse reikštų bendros Europos Sąjungos valiutos – euro žlugimą. Kad šios valstybės nebankrutuotų, jos išleidžia obligacijas, kurias superka Europos centrinis bankas (ECB) (galimai pažeisdamas euro zonos steigimo sutartį). Ir kalba eina ne apie keletą milijardų, o visus 260 mlrd. eurų (vien Italijos ir Ispanijos obligacijos). Iš kur ECB gauna tokius pinigus? Ogi kitų ES šalių įsiskolinimus didžiąja dalimi dengia Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
  • Pasaulyje per daug virtualių ir niekuo neparemtų pinigų. Ką reiškia JAV skolinimosi limito padidinimas? Labai paprasta – naujų dolerių prispausdinimą. Tačiau ar nauji doleriai nesukelia dar daugiau problemų. Juk nuo to, kad prispausdins naujų dolerių, JAV įmonės nepradės dirbti pelningiau, efektyviau ir dar visai kaip -iau. Pinigai jau seniai tapo ne valstybės sukuriamos vertės išraikša, o kažkoks neaiškus tvarinys, gulintis banko sąskaitose ir cirkuliuojantis virtualiu būdu.
  • Įmonių rezultatai ir tų įmonių akcijos yra du skirtingi dalykai. Įmonė gali rodyti gerus rezultatus: didėjančius pardavimus, augantį darbo efektyvumą ir pelną. Tačiau visa tai nieko nereiškia, kai kokia nors reitingų agentūra sumažina JAV skolinimosi reitingą. Atrodytų, koks ryšys tarp JAV skolinimosi reitingo ir tokios pelningai dirbančios Lietuvos įmonės „Panevėžio statybos trestas“. Tačiau vien per šiandien šios įmonės akcijos vertė sumažėjo 7 procentais.

Taigi pirmas blynas investuojant neprisvilo. Turėtas akcijas pardaviau su šiokiu tokiu pelnu (deja, bet kitais metais reikės valstybei sumokėti 15 proc. mokestį). Stebint dabartinį rinkų kritimą, taip ir norisi kažką nusipirkti. Ypač dėl to, kad daugelis įmonių atsigauna po krizės ir rodo gerėjančius rezultatus. Tačiau tuo pačiu sulaiko bandos baimė, baimė dėl to, kad visi parduoda. Baimė prarasti investuotus pinigus. O juk ir ekonominės krizės atsiranda ne šiaip sau. Įtariu, kad laukia dar viena krizė. Pasaulis dar neišsivalė visų žaizdų po 2008 metų. Tikriausiai dar per daug cirkuliuoja virtualių, neaišku iš kur atsiradusių, pinigų. Todėl stebėsiu ir lauksiu…

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,