Archyvas

2011.09 archyvas

Kačių paroda Panoramoje 2011

2011.09.25 Komentarų: 6

Kačių paroda Panoramoje 2011 #4

Panoramoje vyko tarptautinė kačių paroda. Buvau ir aš ten šiandien pasižiūrėti į kates. Vakare buvo ne tiek daug žmonių, todėl buvo galima ramiai apžiūrėti kates ir jas pafotografuoti. Dauguma ramiai snaudė, bet keletas buvo dar „gyvos“. Keletas nuotraukų Flickr’o albume žemiau:

Kategorijos: Reportažas Žymos: , , ,

Tadas Blinda. Pradžia

2011.09.21 Komentarų: 20

tadas-blinda-pradzia

Tikriausiai labiausiai lauktas šių metų lietuviškas filmas. Pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje sukurtas istorinis nuotykių filmas. Labiausiai išreklamuotas lietuviškas filmas. Milžiniškas mūsų mastais filmo biudžetas – 3 milijonai litų. Garsūs aktoriai. Ilgi filmavimo mėnesiai, dar ilgesni sėdėjimo prie kompiuterių. Daug daug visko, kas verstų laukti šio filmo premjeros. O ir tiek reklamos kuriam nors lietuviškam filmui dar niekada nebuvo. Visa tai privertė nueiti į kino salę pažiūrėti naujai atkurto svieto lygintojo Tado Blindos personažo.

1861 metai, carinė Lietuva, mažas Žemaitijos kaimas. Baudžiavos panaikinimo politinės intrigos virsta kautynėmis, kurioms vadovauja iš Sankt Peterburgo atsiųstas jaunas karininkas Janekas. Įsisukusi istorija įtraukia paprastus baudžiauninkus, dvarininką Bernardą Gruinių ir jo dukterį Kristiną (aktorė Agnė Ditkovskytė). Netikėtai į šių įvykių sūkurį patenka Tadas. Jaunuolis, turintis atsisveikinti su kasdienybe ir turintis prisiimti atsakomybę už mylimus žmones, suprasti savo vaidmenį žiaurioje kovoje, atrasti vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legendinio Tado Blindos (aktorius Mantas Jankavičius) istorija.

Daugelis jau pažįstami su lietuviško kino klasika – 1974 metais sukurtu 4 serijų televizijos filmu “Tada Blinda”, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko “senosios teatrinės” kartos aktorius Vytautas Tomkus. Dabar Tado Blindos istorijai persikėlus į didžiuosius ekranus pagrindinį vaidmenį atlieka dainininkas Mantas Jankavičius. Beje, tarp šių aktorių galima įžvelgti analogiją – abu savo laiku būdami panašaus amžiaus įkūnijo Tadą Blindą. Tik pirmasis aktorius į kino ekranus nužengė iš teatro scenos, antrasis – iš koncertų salės. Todėl labai įdomu buvo pamatyti kaip Mantui Jankavičiui pavyks įsijausti į Tado Blindos vaidmenį. Ar kartu su kita jaunosios kartos aktore Agne Ditkovskyte pavyks atsiriboti nuo, mano nuomone, didžiausios lietuviško kino problemos – teatro aktorių, kurie nemoka atlikti kino vaidmenų (pradedant dirbtinėmis teatrinėmis kalbėjimo intonacijomis, baigiant netikra poza ir kalbėjimu teatre susirinkusiems žmonėms, o ne tiems, kurie sėdi kitapus ekrano). Kaip visa tai derės su vyresniais aktoriais – Antanu Šurna ar Donatu Banioniu? Ar į vieną kino juostą suplakus jaunosios ir senosios kartos aktorius nesigaus kičas?

Turėjau bene 2 valandas sau atsakyti į šiuos klausimus ir pasigėrėti tikrai geru ir kokybišku lietuvišku kinu.

Visų pirma, kas krenta į akis ir ateina į ausis – labai kokybiškas profesionalus vaizdas bei garsas. “Tadas Blinda. Pradžia” iš techninės pusės niekuo nenusileidžia Holivudo filmams, matosi, kad prie filmo buvo praleista nemažai laiko: tiek filmavimo aikštelėje, tiek vėliau montažinėje. Taip pat įtraukiantis siužetas. Aišku, čia nieko naujo neprigalvosi, kai Tado Blindos personažas pažįstamas kiekvienam nuo jauno iki seno.

Nepatikę dalykai – silpna Manto Jankavičiaus vaidyba. Mano nuoone, jam visiškai nepavyko atskleisti Tado Blindos personažo. Mantas ekrane neatrodė stiprus kaip aktorius, jautėsi, kad aktorystė jam neartima. Filmo kūrėjai tikriausiai tą patį supratę pasirinko kitą kelią – ekrane rodyti kuo mažiau Tado Blindos, mūšių scenose ne jis buvo pagrindinis veikėjas, o baudžiauninkai, patys nežinantys už ką ir dėl ko kovoja. Po velnių, taigi filmas apie Tadą Blindą, juostoje visas dėmesys ir veiksmas turi būti sutelkti apie jį, o ne į tokius bereikšmius dalykus, kaip antraplanių aktorių meilės sceną daržinėje ant  šieno!

Silpnai pavaizduota buvo ir Tado Blindos ir Gruiniaus dukters Kristinos meilės istorija. Galbūt kalti Holivudo filmai, kuriuose esant panašiai istorijai visada labai svarbią siužeto vietą užima pagrindinio herojaus ir jo mylimosios santykiai, išsiskyrimai, santykių idealizavimas, keletą minučių trunkantys bučiniai ir panašūs dalykai. Viso to šioje juostoje nebuvo. Kūrėjai stengėsi balansuoti tarp mužikiškos Tado Blindos prigimties ir jo jausmų, bet tai tik viską gadino, nustumiant Kristiną į antraplanį vaidmenį. O baisiausia kas galėjo įvykti šiuose santykiuose – silpnai, labai silpnai pavaizduota baigiamoji filmo meilės scena.

Jeigu ne superinė kitų aktorių vaidyba, baigiamoji filmo scena būtų palaidojusi šį filmą. Visą filmą nuo silpnos Manto vaidybos gelbėjo Antanas Šurna, sugebėjęs labai gerai su humoro doze atskleisti Snegiriovo, caro karuomenės generolo, personažą. Taip pat superinį blogiuko vaidmenį atliko Dainius Kazlauskas (Edmundas). Įdomus buvo ir Tatjanos Liutajevos (Konstancijos) personažas.

Prieš eidamas į šį filmą tikėjausi stipresnės Manto Jankavičiaus ir Agnės Ditkovskytės vaidybos. Deja, šie aktoriai nuvylė. Bet kuriuo atveju, net be stipraus pagrindinio veikėjo personažo, juosta net labai vykusi. Įtraukiantis siužetas atperka lengvai pastebimas klaidas: Nemuno kilpų vaizdus Žemaitijoje ar Rumšiškių trobų vaizdai, kai kalbama apie Žemaitijoje vykstantį sukilimą.

Baigdamas galiu tik pasakyti, kad dvi valandos, praleistos sausakimšoje kino salėje, neprailgo. Įdomu įsijausti į pasakojamą istoriją, sekti įvykius, išgyventi kartu su aktoriais. “Tadas Blinda. Pradžia” – vienas geriausių mano matytų lietuviškų filmų tiek kokybine, tiek siužeto prasme. Rekomenduoju visiems nelaukti, kol Linkomanijoje pasirodys DVD Rip’as, o tiesiog nukeliauti į kino teatrą ir patiems įvertinti šį filmą. Tai tas lietuviškas filmas, dėl kurio net didžiausiems interneto snobams verta nueiti į kiną. Šioje vietoje net neverta kalbėti apie “lietuviško kino rėmimą”. Manau, ši juosta apie Tadą Blindą pranoks kūrėjų lūkesčius. O ir pabaigoje duota užuomina apie antrą juostos dalį anksčiau ar vėliau virs realybe. Virs Tado Blindos trilogija…

[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Kiti Žymos:

Neapolis – šiukšlių, mafijos ir Vezuvijaus ugnikalnio miestas

2011.09.20 Komentarų: 5

Naples. Litter around

Konteineris siūbavo kranui jį keliant laivo link. Tartum plūduriuodamas ore, mechanizmas, jungiantis konteinerį su kranu, negalėjo sustoti nei sekundei. Judant atsivėrė blogai uždaryto konteinerio durelės ir iš jo pabiro dešimtys kūnų. […] Tai buvo kinai, kurie niekada nemiršta. […] Kūnai, kuriuos drąsiausiose fantazijose galima būtų įsivaizduoti patiektus restoranuose, užkastus daržuose šalia fabrikų, įmestus į Vezuvijaus ertmę. […] Jie visi buvo atsidėję pinigų laidotuvėms gimtajame mieste Kinijoje. Atiduodavo dalį uždarbio mainais už pažadėtą kelionę atgalios, po mirties. Už šiek tiek vietos konteineryje ir mažą gabalėlį Kinijos žemės. […] Viskas, kas tik yra, praeina pro čia. Čia, pro Neapolio uostą.

Roberto Saviano “Gomora”

Tokiais niūriais žodžiais Roberto Saviano, italų rašytojas ir žurnalistas, pradeda savo bestseleriu tapusią knygą “Gomora”, kurioje aprašo italų mafijos kamoros verslo ir nusikaltimų pasaulį. Knygoje autorius pasakoja apie jo gimtojo Neapolio situaciją: gyventi čia reiškia pasmerkti save bandymui išlikti, taikantis prie mafijos diktuojamų taisyklių.

Ilgai atidėliojau įrašą apie dar pavasarį aplankytą Neapolį. Norėjau perskaityti “Gomorą”, kad pavyktų susidaryti tikrąjį šio miesto vaizdą, tokį, kurio nepamatysi būdamas turistu Neapolyje. Visgi tik dabar pradėjau skaityti šią knygą. Bet nutariau parašyti įrašą, nes nieko panašaus, kas aprašoma knygoje, Neapolyje nepamačiau.

Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Apie Eurobasket’ą Vilniuje

2011.09.12 Komentarų: 1

Didžiąją dalį rungtynių žiūrėjau prie televizoriaus, keletą aikštėse ir baruose. Vakar stebėjau gyvai Siemens’e. Po visų nesąmonių su bilietų prekyba, kai jų nebuvo galima gauti, nes visokios Maximos juos išpirko, o ir kaina buvo per didelė Lietuvai, ketinau iš principo nepirkti bilietų į jokias rungtynes. Bet visgi emocijos sužaidė ir kai atsirado bilietų prekyboje nesusivaldžiau ir nusipirkau į sekmadienio grupės varžybas (Serbija – Turkija; Prancūzija – Ispanija; Lietuva – Vokietija).

Aišku, galėjau anksčiau pirkti iš perpardavinėtojų, bet nesinorėjo duoti uždirbti tiems, kurie prisiklausę pasakų apie tai, koks Europoje populiarus krepšinis ir kaip į Lietuvą suplūs minios krepšinio sirgalių, pirko bilietus už bet kokią kainą tikėdamiesi juos parduoti dvigubai ar trigubai brangiau. Taip pat nesinorėjo gaišti laiko dalyvaujant visuose žaidimuose, kur reikia kažką suvalgyti, išgerti, nutrinti, kad dalyvautum bilietų loterijoje. Taigi teko bilietą pirkti iš Tiketos, kuri pasirodo ne ką geresnė už “gatvės perpardavinėtojus”. Paprastai Tiketa parduodamiems bilietams taiko 3-5 litų administravimo mokestį. Bet bilietams į Europos krepšinio čempionatą jį padidino iki 25 litų (čia vien tik už tai, kad atspausdina bilietus).

Veiksmas krepšinio aikštelėje (įskaitant, kad visos 3 komandos, už kurias sirgau, laimėjo), labai patiko. Visų pirma gera reginio organizacija, mandagūs apsauginiai (taip, būna ir tokių Lietuvoje) ir kitas aptarnaujantis personalas. Tvarkinga Siemens arena. Suvaldytos spūstys – dieną atvažiuoti ir pasistatyti automobilį nebuvo jokių problemų. Išvažiuojant kokias 20 min. reikėjo judėti spūstyje. Gal šiek tiek blogai, kad apsauga į vidų neleido žmonėms įsinešti visokių barškalų. Bet aš tai žinojau prieš eidamas, todėl neturėjau tokių daiktų su savimi. Taip pat įspūdį paliko geras policijos darbas – jokių incidentų, viskas ramu ir tvarkinga. Tik raitoji policija galėtų surinkti žirgų paliktą gėrį, kad nereikėtų žmonėms į jį lipti.

Spaudoje buvo kalbama apie dideles gėrimų ir maisto kainas grupėse etapuose provincijoje – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Vilniuje prie Siemens arenos įrengtoje fanų zonoje nieko panašaus nemačiau. Maisto ir gėrimų kainos panašios kaip ir visuose renginiuose: alus/sidras apie 6 litus, kepta duona – 5 litai, karšti patiekalai – nuo 5 iki 20 litų. Nors žmonių buvo nemažai, bet nepasakyčiau kad visi labai veržtųsi prie prekeivių palapinių pirkti alaus ar maisto. Nepirkau ir aš. Spaudoje buvo kaltinamos per aukštos kainos. Aš su tuo nevisiškai sutikčiau. Aišku, Lietuva užsieniui turėtų sudaryti mažų kainų šalies, į kurią tarkime galima savaitgalį atskristi išgerti pigaus alaus, įvaizdį. Todėl įvertinant tai reikėjo pardavėjams ir meniu pakoreguoti. Mane tiesiog jau vemti verčia nuo “tradicinio renginių maisto”: keptos duonos, dešrelių su raugintais kopūstais ar žirnių su spirgais. Norėtųsi įvairesnio meniu: tradicinių lietuviškų varškės gaminių, tikros giros, naminio vyno, kaimiško alaus (o ne atsibodusios ekstros), galėjo į meniu įtraukti ir kažko labiau įprasto europiečių skrandžiui. Bet kur tau, verslininko logika aiški – pasistatysiu palapinę, atsivešiu švyturio ekstros statinaičių, pakepsiu duonos bei kiaulių ausyčių ir nebus kur dėti uždirbtų pinigų. Bet būdamas vakar prie Siemens arenos įrengtoje fanų zonoje pamačiau, kad ne visi veržiasi pirkti tų jų “skanumynų”. Nemažai buvo tokių kaip aš, kurie nepirko ne dėl kainos. Su mielu noru būčiau suvalgęs itališko tiramisu ar išgėręs vyno. Deja, nieko panašaus nemačiau.

Užsienio sirgaliai. Iki Europos krepšinio čempionato apie juos buvo kalbama labai daug, per spaudą skalambijama, kiek čia pas mus jų daug suvažiuos, kiek jie pakels mūsų ekonomiką, kiek daug verslininkai užsidirbs. Tūlas verslininkas, užuot pasinaudojęs savo galva, patikėjo tuo, ką kiti sako. O jeigu jau atvažiuos tiek daug turistų, tai ir kainas reikėtų pakoreguoti atitinkamai: stoties rajono dviejų žvaigždučių hostelyje nakvynės kainą padaryti tokią pačią kaip 4 žvaigždučių viešbutyje kur nors Kanuose su vaizdu į Viduržemio jūrą. Alaus bokalą pardavinėti už didesnę kainą nei Romos centre. Taksi (kokiu nors prasmirdusiu senu passatu) už nuvažiuotą kilometrą prašyti tiek pat, kiek Londone. Mane kaip lietuvį žeidžia tokie verslininkų veiksmai, kuriantys prastą Lietuvos įvaizdį. Juk visi žinome, kad paslaugų kokybė neatitinka kainos. Kad ir tas pats atvejis su taksi: didelė tikimybė, kad važiuosi su 20 metų senumo mašina, vairuotojas be rusų kalbos kitos užsienio kalbos nemokės, klausysis Russkoje radio, iš oro uosto iki viešbučio važiuos tolimiausiais keliais ir t.t.

Tačiau svarbiausiai tai, jog visi neįvertino to, kad Europoje krepšinio šaka Nr. 1 – Futbolas. Galima paminėti vieno tokio vokiečio komentarą apie krepšinio čempionatą Lietuvoje: “No one in Germany is interested in basketball”. Taip pat kažkada žiūrėjau BBC sporto žinias (tuo metu, kai dar žaidė Anglijos rinktinė) ir nė žodžiu nebuvo užsiminta apie šį čempionatą. Todėl mano nuomonė nereikėjo dėti didelių vilčių, kad į Lietuvą suvažiuos labai daug užsieniečių. Vėlgi buvo kaltintos per aukštos kainos. Bet mano nuomone reikia pripažinti, kad krepšinis Europoje nepopuliarus ir nesurenka tokių sirgalių armijos kaip per futbolo varžybas. Lietuva galėjo bent jau pasižiūrėti į šį čempionatą ne trumparegiškai (kuo daugiau uždirbti per 3 savaites), o su perspektyva prisivilioti kuo daugiau užsieniečių, pristatyti jiems tokią šalį, į kurią jie sugrįžtu vėl ir vėl.

Deja, vaizdas vakar buvo apgailėtinas. Varžybos tarp Serbijos ir Turkijos – salė apytuštė ir saujelė šių šalių sirgalių (gal po kokį 50 iš kiekvienos šalies).

IMAG0100

Fotografuota telefonu, kokybė ne per geriausia, bet apačioje kairėje galima matyti Serbijos sirgalius. Gal dar šiek tiek jų buvo salėje.

Varžybos tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Prancūzų vėl gal koks 50. Ispanų šiek tiek daugiau – nemažai buvo prisirinkusių Erasmus studentų. Žiūrovų šiek tiek daugiau, pradėjo rinktis lietuviai, nusipirkę visos dienos bilietus:

IMAG0103

Kas dar buvo negražu iš čempionato rengėjų, kad labai mažai rodė kitų rinktinių sirgalius. Žaidžia kokie turkai su serbais, o visiems rodo kaip kažkoks lietuvis visą veidą išsitepęs trispalviais dažais krapšto nosį. O šalia aikštelės savo komandas karštai palaiko jų gerbėjai (nors ir nedidelis būrys).

Kalbant apie lietuvių varžybas, salė buvo sausakimša. Vokiečiai sirgaliai net nebandė įsiterpti. Labai gerai buvo šokėjos pertraukėlių metu. Norėtųsi ir daugiau rungtynių pamatyti gyvai. Deja, su bilietus ne taip paprasta gauti (už protingą kainą).

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,