Į pradžią > Savaitės tema > Apie kiaulių gripą, farmacijos kompanijas ir pinigus

Apie kiaulių gripą, farmacijos kompanijas ir pinigus

Vaistai

(Rodrigo Senna nuotrauka)

Kaip pastarąsias keletą savaičių Lietuvos tinklaraščiuose daug kalbama apie LANVA sukeltą skandalą, taip didžioji Lietuvos žiniasklaida, atitrūkusi nuo Drąsiaus Kedžio istorijos, didelį dėmesį skiria pandeminiui gripui ir jo protrūkiui Lietuvoje. Taigi šiandien ir aš norėčiau pakalbėti apie vaistus, farmacijos kompanijas ir pinigus.

Šių metų pradžioje vadinamasis kiaulių gripas (H1N1 virusas), prasidėjęs Meksikoje ir vėliau išplitęs po visą pasaulį, pasėjo paniką visame pasaulyje ir iškėlė nemažai klausimų. Kodėl kilo šis virusas? Kaip jį gydyti? Ar iš tiesų ši gripo atmaina yra tokia pavojinga, kaip skelbiama? Galima prisiminti ir kelerių metų senumo paukščių gripo istoriją, kai kovai su juo buvo išleista šimtai milijonų dolerių. Šiandien tikriausiai daugelis yra užmiršę šią istoriją, bet nagrinėjant paukščių ir kiaulių gripus galima rasti įvairių panašumų. Paukščių gripo pandemijos metu buvo labai daug kalbama apie ligos grėsmes, bet praėjus pandemijai paaiškėjo, kad jos mastai nebuvo tokie dideli, kaip buvo bandoma įteigti.

Praėjus paukščių gripo pandemijai Indonezijos sveikatos ministrė Siti Fadilah Supari netgi apkaltino Vakarų šalis sąmoningai kuriant ir skleidžiant virusus besivystančiose šalyse, siekiant padidinti farmacijos kompanijų pelnus. Plintant kiaulių gripo pandemijai pasaulyje taip pat atsiranda “sąmokslo teorijos” šalininkų, teigiančių, kad kiaulių gripo grėsmė ir skiepai – tai tik farmacijos kompanijų išpūsta apgaulė.

O kas galėtų paneigti, kad krizės metais sąmoningas viruso paskleidimas nėra puikus būdas padidinti farmacijos kompanijų pelnus? Daug ką pasako ir moksliniai tyrimai, atskleidę, kad gripo virusas, nuo kurio kilo epidemija Meksikoje, negalėjo atsirasti kiaulių organizme. Kita vertus, kiaulių gripo epidemija buvo kilusi dar aštuntoje dešimtmečio pabaigoje JAV, Naujojo Džersio valstijoje. Tada mokslininkai jau buvo sukūrę vakciną nuo gripo.

Teiginius, kad kiaulių gripo virusas galėjo būti paskleistas sąmoningai, sustiprina pavasario pradžioje užsienio šalių žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie JAV kariškių Aliaskoje iškastus 1918 metais per “ispaniško” gripo epidemiją žuvusios moters palaikus. Iš šių palaikų JAV mokslininkai išgavo genomą ir ėmėsi kurti naują virusą. Užsienio žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad kiaulių gripo užuomazgomis reikėtų laikyti šiuos mokslininkų tyrinėjimus.

Taip pat Amerikoje buvo pasirodę pranešimų apie iš slaptos Pentagono mokslinių tyrinėjimų laboratorijos dingusius mėgintuvėlius su arklių gripo virusu. Oficialūs pareigūnai teigė, kad visi dingę mėgintuvėliai buvo sunaikinti. Tačiau kas galėtų paneigti, kad jie nepateko į farmacijos kompanijų atstovų rankas ir nepasitarnavo naujo viruso kūrimui.

Abejones dar labiau sustiprina kompanijos, sukūrusios vakciną prieš kiaulių gripą, pardavimų politika. Šalys, įsigijusios per daug šios vakcinos, negali jos perleisti kitoms šalims, o turi grąžinti farmacijos kompanijai. Tokiu būdu šalys yra skatinamos įsigyti perteklinį kiekį vakcinos ir taip dar labiau didinti farmacijos kompanijos pajamas.

Tuo tarpu Čikagoje gyvenantis pediatras Mayeris Eisensteinas, teigia, kad vakcinos nėra apsaugojusios nė nuo vienos infekcinės ligos ir jos yra tik farmacininkų išrasta apgaulė. Pasak jo, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje daugelis vakcinų buvo nurašytos kaip neveiksmingos, kol farmacijos kompanijos suprato prarandančios didžiules pajamas. Gydytojo nuomone, didžiausia blogybė yra ne tai, kad vakcinos yra neveiksmingos, o tai, kad dėl skiepų sudėtyje esančio gyvsidabrio ir gyvūninės kilmės vėžinių ląstelių, jie yra labai kenksmingi. Atlikus eksperimentą su 14 jūros kiaulyčių, kurioms buvo suleista vakcina, sudėtyje turinti kenksmingų medžiagų, tik viena išgyveno.

Šiam amerikiečių gydytojai antrina australų virusologas Adrianas Gibbsas. Jis teigia, kad kiaulių gripo virusą atsitiktinai sukūrė mokslininkai, eksperimentuodami su gripo vakcinomis. Jo nuomone, vienintelė priežastis, dėl kurios šis virusas mirtinas, yra nenatūrali jo kilmė.

Kad ir kaip ten būtų, tikrąją viruso kilmę tikriausiai niekam nepavyks išsiaiškinti. O kol šis virusas plinta pasaulyje, tol šalių vyriausybės yra pasirengusios įsigyti vakcinos nuo jo. Tokiu būdu bus didinamos vakciną sukūrusios kompanijos pajamos.

Panašūs įrašai:

  1. Apie kūrinius, pinigus ir autorių bei vartotojų požiūrių skirtumus
Kategorijos: Savaitės tema Žymos:
  1. 2009.11.15 0:29 | #1

    nėra srities, kuri neturėtų sąmokslo teorijos. Gripas ne išimtis.
    Šiaip, su minimaliu biologijos žinojimu, galima suprasti jog M.Eisensteinas turbūt persirgo meningitu ir pamiršo, jog MMR vakcina, kurioje yra gyvi sukėlėjai, būtų neveiksminga jeigu joje būtų gyvsidabrio. Tačiau kad ji TIKRAI veiksminga rodo faktas, jog rymai, kiaulytė ir raudoniukė tėra tik blogas prisiminimas 2-3 k/metus.
    Antra – Europos sąjungoje yra uždraustas gyvsidabris buityje, bei apribotas jo naudojimas pramonėje. Kadangi pavojingiausi jo garai, ir jo minimalūs jo kiekiai nekenkia (juk nesiskiepinam keliolika vakcinų…)darau išvadą, kad ir šis grasinimas nerimtas.
    Be to, ką dabar pakeis žinojimas, kad, tarkim, gripą paleido pikti farmacininkai. Karą sukelia irgi kokie pikti valdžios niekšeliai. Tai gal toks pats karas, tik kitu masteliu ir įdomesniais žaisliukais. Man geriau jau toks, negu kažkas panašaus į pasaulinį…. Durnas požiūris,galbūt, bet juk niekas nežinom kaip yra iš tikrųjų ir tegalim tik spekuliuoti faktais

  2. 2009.11.15 2:04 | #2

    Tyrimo rezultatai, kuriame patvirtinamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, buvo sufalsifikuotas. Visai neseniai apie tai rašė medicininė spauda.

    Pritariu Giedrei, kad jei norėsis, tai visur galima bus sąmokslą įžvelgti. Jei būtų farmacijos kompanijų ar dar ko kaltė, tai vakcina jau seniai būtų sukurta. O juk taip nelengvai ją sukūrė. Faktas, kad vakcina 100 proc. neapsaugos – virusai turi savybę kisti (mutuoti). Juk kasmet skiepijamės nuo gripo – tai panašiai tas pats, tik skiepijamasi nuo kitokios gripo atmainos.

  3. 2009.11.15 9:43 | #3

    Na, medicininiu požiūriu nieko negaliu pasakyti apie vakcinų veiksmingumą, nes niekada nesiskiepijau nuo gripo, apsiriboju tik kokiais 5 Coldrex pakeliais ir viena pakuotė tablečių nuo gerklės skausmo per metus. Bet apskritai man labai didelių abejonių kelia visa farmacijos pramonė – ar tikrai naujų vaistų sukūrimas kainuoja tiek, kiek už vaistus moka galutinis vartotojas. Kodėl Lietuvoje tie patys vaistai yra brangesni nei Latcijoje ir pan.

  4. 2009.11.15 12:29 | #4

    Lietuvoje ne tik vaistai brangesni 😉 Viskas del lietuvisku „verslininku“ mentaliteto, kuriems sumazejes pelnas jau yra nuostolis.

    O del gripo tai pritariu Giedres poziuriui.

  5. 2009.11.15 15:46 | #5

    Evaldui – na nežinau kodėl Latvijoje pigesni vaistai, nors tiesą sakant neigrdėjau tokio fakto, bet kad Lenkijoje pigesni tai taip yra dėl to, kad ten žmonių yra daugiau ir paklausa didesnė, tai ir vaistai pigesni.
    Tavo 5 coldre pakeliai ir gerklės skausmą malšinančios tabletės yra tas pats farmacininkų penėjimas ir gal net brangesnis. Be to, jei žinotum kad coldrex yra ne kas kita o banalus paracetamolis, sutaupytum vieną kitą kupiūrą. O karštas alus su medum ir citrina atstos tabletes nuo gerklės skausmo, kurios nežina kaip ir nežinia ką gydo.
    O vakcina veikia taip: įsivaizduok, gripo virusas yra kaip pica. jos šonuose yra hemagliutinino (H) ir neuraminidazės (N), H yra daugiau. Į vakciną dedama ta dalis kuri turi ir H ir N, ir tai tėra tik vienas picos gabaliukas, tas trikampis toks. Organizman patekęs, jis NEGALI prisitvirtinti prie nieko, nes yra tik maža dalis, o gali sukelti imuninį atsaką – organizmas jį atpažįsta kaip antigeną ir suformuoja jam tinkamus antikūnus, t.y. priemones, kurios, patekus tokią sudėtį turinčiam virusui, veiks būtent tą sukėlėją. Ar vakcina veiks ar ne, tai čia jau priklauso nuo daugybės faktorių – imuninės būklės (gal organizmas nesugebės sureaguot), kada pasiskiepijama (būtinas laiko tarpas, tam imunitetui susiformuoti) ir t.t. ir pan.
    Mano nuomonė, kai pamačiau kardiologiniam skyriui gulinčius žmones su širdies pakenkimais, kurie atsirado po gripo ir visi jie buvo nepasiskiepiję, pasikeitė. Šiemet tikrai ketinu skiepytis, bent žinosiu, kad padariau viską ką galėjau.. 25lt, nėr tiek daug :)

  6. 2009.11.16 3:35 | #6

    Giedre, vakcinos veikimo paaiškinimas – liuks. Jop, aš irgi eisiu skiepytis kitą savaitę. Sako, kad jei kokią lėtinę ligą „įsipaišai“, tai paskipija nemokai. Ale, aš sveika esu :).

  7. J.
    2009.11.26 21:28 | #7

    As tai nurasau visus to Eisensteino argumentus jau vien delto kad jis teigia jog rysys tarp vakcinacijos ir autizmo egzistuoja. Man tai rodo arba jo polinki konspiracinems teorijoms arba meile falsifikuotiems moksliniams rezultatams. Kai A.Wakefield zurnale Lancet 1998 savo studijoje atskleide, jog toks rysys gali buti, visi baisiausiai sujudo. Pasirodo, jog jis gerokai pagrazino faktus. Jis teige, jog autizmo simptomai pasirode iskart arba keleta savaiciu po vakcinacijos, nors is tikruju, veliau buvo atskleista, jog i jo studija buvo itraukti vaikai, kurie turejo autizmo simptomu jau pries vakcina arba gavo tuos simptomus gerokai veliau. Egzistuoja didele studija Suomijoje, kur MMR vakcina buvo paskiepyti 1,8 milijonai zmoniu, o sudentingas komplikacijas is ju gavo 173. Taciau tai nebuvo su autizmu susijusios komplikacijos. I Wakefeldo studija iejo, berods, 12 vaiku… palyginus su Suppmijos studija, gerokai maziau…

    O kas liecia gyvsidabri, tai taip, jo vakcinoje „pandemrix“ (ja pasiskiepyjau pries 2 dienas) yra, bet tik 2.5 mikrogramai. Mazdaug tiek gyvsidabrio gaunama suvalgius silkes is Baltijos juros.

  1. 2009-11-14 23:51 | #1
  2. 2009-11-21 16:39 | #2