Į pradžią > Savaitės tema > Autorių teisės internete | 1 dalis

Autorių teisės internete | 1 dalis

license-types

Nors nesu teisininkas ir apie įstatymus mažai ką išmanau, bet nusprendžiau šiek tiek giliau pasidomėti apie autorių teises internete ir tų teisių pažeidimus. Tikriausiai visi sutiks su tuo, kad internetas yra ta vieta, kurioje labiausiai pažeidžiamos autorių teisės. Pradedant nuo mažo tinklaraščio autoriaus straipsnių platinimo be jo sutikimo, baigiant didžiosiomis kino studijomis ir išplatintais naujausiais jų sukurtais filmais. Nors didžiosios kompanijos savo teises labai atkakliai gina, tačiau kol kas tai yra tik “kova su vėjo malūnais”. Tačiau šie įrašai (jų tikriausiai bus 3) bus ne apie komercinių autorių kūrinių teises, o apie tai, ką mes patys sukuriame kasdien (parašome straipsnį tinklaraštyje, nufotografuojame kažką, sukuriame pasakojimą ir pan.) ir kaip patys naudojamės kitų autorių kūriniais. Pirmoje įrašų ciklo apie autorių teises internete dalyje apžvelgsiu autorių teisių rūšis.

Nors autorių teisių būna skirtingų tipų (skirstomų pagal kūrinių licencijavimą, kūrinių teisių savininką), tačiau čia paminėsiu pagrindines autorių teises ir autorių kūrinių licencijas, aptinkamas internete.

Visos teisės saugomos

All rights reserved (Visos teisės saugomos) – tikriausiai viena dažniausiai matomų autoriaus teisių frazė. Taip autoriai deklaruoja, kad kūrinys yra jo nuosavybė ir visos teisės į kūrinį yra ginamos. Toks užrašas pasako, kad be autoriaus sutikimo jo kūrinio naudoti negalima. Nors 2000 metais Buenos Aires konvencija panaikino reikalavimą naudoti frazę “All rights reserved” (t.y., daugelyje šalių autorių teisės ginamos net nenurodžius šios frazės), tačiau autoriai, siekdami aiškiai pasakyti, kad jų kūriniai negali būti “vagiami”, vis dar naudoja šią frazę.

Royalty-free

Royalty-free nurodo ne autorystę, o konkretaus autoriaus kūrinių licencijavimo būdą. Dažniausiai naudojama nuotraukoms (paprastai toms, kurios talpinamos angl. photo stocks – nežinau kaip išversti šį žodį į lietuvių kalbą). Autorius, nurodydamas, kad jo kūrinys yra “royalty-free”, pasako, kad šiuo kūrinio galima naudotis nemokamai, bet paprastai su tam tikrais suvaržymais (reikia nurodyti autorių, negalima naudoti komerciškai ir pan.).
Kokybiškų nemokamų nuotraukų su “Royalty-free” licencijos sąlygomis savo tinklaraščiams ar puslapiams galite rasti, pavyzdžiui, freedigitalphotos.net, sxc.hu (nuotraukų daugiau nei pirmajame, bet daugiausiai mėgėjiškos) ar stockvault.net.

Rights Managed (Teisių valdymo)

Jeigu kalbame apie autoriaus kūrinių licencijavimo būdą, tai verta paminėti ir priešingą “Royalty-free” licencijai – “Rights Managed” arba Teisių valdymo. Autorius, nustatydamas savo kūriniams “Right Managed” licencijos sąlygas deklaruoja, kad jo kūrinių naudojimas yra mokamas. Be to, dažnai kūriniams su šia licencija būna nustatytos papildomos sąlygos (vietovės suvaržymai – kur kūrinys gali būti naudojimas, laiko suvaržymai – kiek laiko galima naudotis kūriniu ir pan.). Paprastai kuo mažesni suvaržymai (arba jų visai nėra), tuo brangiau reikia autoriui mokėti už jo kūrinio naudojimą.

Creative Commons licencijos

Creative Commons – JAV įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija, kuri rūpinasi, kad autoriai galėtų savo kūriniais viešai dalintis nemokamai, o visi norintys jais galėtų legaliai naudotis. Ši organizacija yra išleidusi internete populiarios Creative Commons licencijos sąlygas. Kiekvienas autorius, savo kūrinius publikuojantis internete, gali nustatyti Creative Commons licenciją. Taip pasielgdamas autorius deklaruoja, kad už jo sukurtą kūrinį mokėti nereikia, bet būtina nurodyti autorių. Tačiau kūriniams autorius gali nustatyti tam tikrus apribojimus (kūrinį uždrausti naudoti komerciniais tikslais ar jį keisti).

Creative Commons licencija oficialiai patvirtintos 52 pasaulio šalyse, bet Lietuvoje ji negalioja. Todėl nors aš pats savo tinklaraščio turiniui esu nustatęs būtent šios licencijos sąlygas, bet teisiškai tai yra tas pats kaip ir “Visos teisės saugomos”. Lietuvoje autoriai, deklaruojantys, kad jų kūriniais galima naudotis nemokamai pagal Creative Commons licencijos sąlygas, iš tiesų rodo tik asmeninį neoficialių susitarimą tarp savęs kaip autoriaus ir jo kūrinius naudojančio žmogaus.

Baigdamas šį įrašą noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nepriklausomai nuo to, kokios licencijos sąlygos nustatomos kūriniui, teisės į jį priklauso jį sukūrusiam autoriui. Taip pat autorystės teisės nedingsta net ir tada, kai yra perleidžiamos kūrinio nuosavybės teisės. Todėl jeigu parduotumėte nuosavybės teises į savo nuotraukas ar straipsnius, pajamas už jas gautų tas teises nusipirkęs žmogus, bet kūrinių autorystė priklausytų jums (čia remiuosi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu).

p.s. Kitame šio ciklo įraše pakalbėsiu apie autorių teisių pažeidimus internete ir turinio vagystes.

Panašūs įrašai:

  1. Kaip žmonės supranta nuotraukų autorių teises
  2. Apie kūrinius, pinigus ir autorių bei vartotojų požiūrių skirtumus
  3. Apie bendruomenių internete kuriamą turinį
  4. Laimingas blogeris, kuris slepia savo vardą internete
  5. Prie Blogerio deklaracijos prisijungiu, bet mano nuotraukų nevokite
Kategorijos: Savaitės tema Žymos:
  1. 2010.01.20 22:16 | #1

    Antra dalis nusimato idomi :)

  2. 2010.01.24 7:42 | #2

    Su malonumu perkaičiau pirmąją dalį, dabar laukiam antros.

  3. 2010.01.28 7:04 | #3

    Sunkia ir priestaringa tema pradejot :) Lauksiu antros dalies. O siaip tai manau, visu pirma reikejo pradeti nuo to, kas yra kurinis ir kad ne kiekvienas objektas gali buti saugomas autoriaus teisemiu, o tik tas, kuris atitinka kurinio reikalavimus (originalumas, pranasumas ir pan.). Kol kas toks ispudis, kad pas mus keikvienas kazka parases jau rekia apie savo teises, o is tikruju, gal net nera i ka teises rodyti…

    • 2010.01.28 7:07 | #4

      Na, Džiugas ne vieną straipsnį yra parašęs apie tai kas yra kūrinys. O antra dalis bus, tik kad labai tingisi ją parašyti :)

  4. irgi Evaldas
    2010.03.19 12:12 | #5

    Pradžiai nepamaišytų atskirt, kas yra intelektinė nuosavybė, kuo autorių teisės skiriasi nuo pramoninės nuosavybės teisių.
    Autorių teisėms nėra privalomos registracijos (nors pvz. JAV kažkada reikėjo), bet yra reikalavimai kūrybai ir originalumui (labai nesiplečiant). Taip pat reiktų atskirt, kas yra autoriaus turtinės teisės (kurias gali pilnai parduot kitiems, bet jos turi "galiojimo laiką") ir autorių asmeninės neturtinės teisės (t. y. autorystė, autoriaus vardas ir kūrinio neliečiamybė, kurios negali būti perduodamos, išskyrus po autoriaus mirties paveldėtojams, ir jos saugomos neterminuotai).

    O visi tie "labels" (©, CC) yra viso labo smulkmė, priedo, jaučiasi kad naudojaisi JAV šaltiniais, ne LT 😉 …

  5. nhvbvv
    2011.12.06 14:45 | #6

    sis tinklapis skirtas tik lopams

  6. ta i av
    2016.04.05 16:26 | #7

    o kur antra dalis?

  1. Atsekčių dar nėra.