Į pradžią > Reportažas > Beržėnų dvaras

Beržėnų dvaras

Pasivaikščioję po Užvenčio dvaro sodybą, nutarėme vykti į kitą mūsų kelionės po Kelmės apylinkes tikslą – Beržėnų dvarą. Apie jį papasakosiu šiek tiek vėliau. Dabar, kaip jau minėjau praeitame įraše, norėčiau parodyti keletą nuotraukų iš Povilo Višinskio sodybos (su Beržėnų dvaru niekaip nesusiję, bet nenorėjau tam skirti atskiro įrašo).

Šis objektas kaip ir Užvenčio malūnas nebuvo įtrauktas į mūsų kelionės maršrutą, o jame atsidūrėme atsitiktinai. Keliaujant keliu Užventis-Kuršėnai, prie Ušnėnų kaimo patraukė kelio ženklas, rodantis kelią į Povilo Višinskio sodybą. Nutarėme trumpam užsukti ir apsižvalgyti.

Bet iš pradžių šiek tiek apie patį Povilą Višinskį – daugeliui jo vardas ir pavardė tikriausiai nieko nesako. Jeigu trumpai, tai jis žymus XIX a. pab. Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, lietuvybės propaguotojas. Per trumpą savo 30 metų gyvenimą (mirė nuo džiovos) dirbo ne viename garsiame to laikmečio leidinyje – “Varpe”, “Ūkininke”, “Lietuvos žiniose”, pastatė spektaklį “Amerika pirtyje”. P.Višinskio dėka į lietuviškąją literatūrą atėjo Žemaitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda.

Vis dėlto man įdomiau buvo ne šio žmogaus gyvenimo istorija, o kaip gyveno to laikmečio žmonės, žymūs visuomenės veikėjai. O gyveno gana kukliai – Ušnėnuose stovinti Povilo Višinskio sodyba atrodo gana paprastai. Tokia maža mediniu samanotu stogu mažais langais pirkia. Bevaikščiojant šalia šios sodybos iš gretima esančio namo pristatė tokia moterėlė, tikriausiai kokia nors sodybos prižiūrėtoja, ir pasiūlė užeiti į vidų. Mes, žinoma, sutikome. Viską aprodė, trumpai papasakojo namo istoriją. Kadangi šioje sodyboje lankiausi prieš keletą mėnesių, tai tie pasakojimai šiek tiek užsimiršo. Įdomiausias faktas, jeigu gerai pamenu, buvo tas, kad kažkuriuo metu Višinskis gyveno kartu su Žemaite. Na, o žemiau nuotraukos iš šios sodybos:
Povilo Višinskio sodyba
Povilo Višinskio sodyba #2
Povilo Višinskio sodyba #3

Ir keletas kadrų iš pirkios vidaus:
Povilo Višinskio sodyba #4
Povilo Višinskio sodyba #5
Povilo Višinskio sodyba #6

Atsisveikinę su Povilo Višinskio sodybos prižiūrėtoja, tęsėme toliau savo kelionę. Pagrindinis tikslas buvo apsilankyti Beržėnuose ir apžiūrėti šiame kaime stovintį Beržėnų dvarą. Dvaro istorija labai lietuviškai standartiška: per šimtmečius keitėsi šeimininkai, dvaras keletą kartų buvo atstatomas. Dabartinę savo neogotikinę išvaizdą rūmai įgavo XIX amžiaus pabaigoje, kai juos įsigijo toks Adolfas Čapskis. Internete aptikau ne per daugiausiai informacijos apie tą Čapskį. Žinoma, kad jis šalia rūmų buvo pasodinęs angliško stiliaus parką, iškasė tvenkinių, o Beržėnų dvaro interjeras buvo labai prabangiai įrengtas, sukaupta nemaža meno dirbinių kolekcija. Tačiau tie Čapskiai neįvertino savo galimybių prabangiai įrenginėdami dvarą, prasiskolino ir 1902-1903 metais Beržėnų dvarui buvo paskelbtas bankrotas. Čapskius išgelbėjo jų pusbrolis plungiškis kunigaikštis Mykolas Oginskis. Jis perpirko praskolintą dvarą, o jo valdymą patikėjo savo pusbroliui Stanislovui Čapskiui.

Vėliau dvaras pradėjo nykti. Per pirmąjį pasaulinį karą dvaras nenukentėjo, bet Čapskiams jau priklausė mažiau žemės. Po Antrojo pasaulinio karo pastatai buvo nusavinti, juose veikė visokios organizacijos, kol galiausiai Beržėnų dvaras buvo apleistas ir pradėjo nykti.

Sovietmečiu dvaro pastatai priklausė Šiaulių autobusų parkui – juose kurį laiką veikė kažkoks sveikatingumo centras. Prieš kokius 7-8 metus dvaras už 300 tūkst. litų parduotas naujam savininkui, kurio iniciatyva buvo pradėti rekonstravimo darbai. Besilankydami prie Beržėnų dvaro, matėme naujai uždengtą stogą, pastolius ant bokšto, lyg ir viduje kažkas buvo daroma. Bet dėl lėšų stygiaus savininkas darbus sustabdė, o Beržėnų dvaras tapo namu-vaiduokliu (nejaukiai nuteikia ant dvaro bokšto sustatyti pastoliai, aplinkui apžėlęs ir neprižiūrimas parkas, užkaltos durys ir langai).

Tiesa internete aptikau kitų žmonių pasisakymų, kad dvare vaidenasi. Tuo tarpu vietiniai žmonės pasakoja, kad “Beržėnų dvaro šeimininkas Stanislovas Gorskis turėjęs raštą – raganų teismų dekretą, kuriame buvusios surašytos raganų, nuteistų sudeginti ant Biržės piliakalnio, pavardės” (citatos šaltinis). Žinoma, visais tais pasakojimais apie vaiduoklius aš netikiu, bet galiu patvirtinti, kad vaikštant šalia Beržėnų dvaro girdėjau iš pastato vidaus sklindančius keistus garsus. Galbūt šiek tiek jie buvo panašūs į švilpiančio vėjo garsą, nors diena buvo nevėjuota. Tikriausiai labiausiai tikėtina, kad dvaro viduje galėjo lankytis kokia nors vietinė publika, nors nebuvo girdėti jokių balsų. Žodžiu, jeigu kas nors kursite siaubo filmą, skubėkite, kol dvaro dar nesuremontavo – tiek pats dvaras, tiek šalia jo esantys pastatai, tiek parkas nuteikia nemaloniai ir sukuria slogią nuotaiką.

Apibendrinant Beržėnų dvaras, nors ir gerokai apleistas, paliko man neblogą įspūdį. Gražiai atrodo iš toli matomas dvaro bokštas, ant langų išlikę vitražai. Gaila tik tai, kad naujieji šeimininkai dvarą paliko likimo valiai. Belieka tikėtis, kad dvaras kada nors atgis naujam gyvenimui.

Dabartinis Beržėnų dvaro vaizdas:

Beržėnų dvaras
Beržėnų dvaras #2
Beržėnų dvaras #3
Žymieji vitražai ant langų:
Beržėnų dvaras #4
Savininkai, jeigu neturi pinigų viso dvaro remontui, galėtų išsaugoti bent šiuos langus, nes greitai jų ten gali nebelikti.

Beržėnų dvaras #5

Vartai šalia sargo namelio:
Beržėnų dvaras #6
Buvusio bravoro pastatas:
Beržėnų dvaras #7
Beržėnų dvaras #8
Skalbykla:
Beržėnų dvaras #9
Beržėnų dvaras #10

Na, ir galiausiai N.Ordos akvarelė “Beržėnų dvaras” (taip dvaras atrodė 1875 metais):

Beržėnų dvaras - N.Ordos akvarelė, 1875 m.

Ir dar keletas ne mano darytų nuotraukų kaip dabar dvaras atrodo iš vidaus.

Panašūs įrašai:

  1. Kelmės dvaras
  2. Jakiškių dvaras
  3. Pagryžuvio dvaras
  4. Palangos dvaras
  5. Kretingos dvaras
Kategorijos: Reportažas Žymos: , , ,
  1. 2010.08.17 19:00 | #1

    O rūmai tai įdomūs.

  2. Ieva
    2012.07.17 15:09 | #2

    Teko pabuvot, tik to piesinio neteko matyt :) ir viduje nebuvau.. bet buvo grazus adaise…

  1. Atsekčių dar nėra.