Archyvas

Kategorijos ‘Dienos aktualijos’ archyvas

Žiema baigėsi

2011.03.01 Komentarų: 3

Žiema baigėsi, o šiandien jau pavasaris. Buvau pasivaikščioti, tai net šilta su žieminiais rūbais saulėje. Kaip jau tapo įprasta pasibaigus vienam metų laikui, dalinuosi užfiksuotais kadrais. Ši šalta žiema mano nuotraukose skambant šiai dainai:


O pavasario pradžia pažymėta įlenktu mašinos sparnu…

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Degalų kainų paradoksai

2011.02.23 Komentarų: 3

Ir visgi degalų kainos man vis dar neįkandamas kietas riešutėlis:

  • Jeigu kur nors Saudo Arabijoje vyksta smėlio audra, Libijoje žmonės verčia prezidentą ar užsidega kokia nors naftos platforma jūroje, iš karto kyla naftos kainos, nors visokie neramumai dažniausiai neturi tiesioginės įtakos naftos eksportui.
  • Naftos kainą formaliai įtakoja jos suvartojimo ir išgavimo santykis. Bet praktiškai egzistuoja naftos produktų biržos, kuriose viską sprendžia spekuliantai ir dėdės juodais kostiumais. Visokie neramumai yra pretekstas daugiau pasipelnyti.
  • Vos tik pakyla pasaulinės naftos produktų kainos, tai iš karto atsispindi ir Lietuvos degalinėse, nors jos vis dar prekiauja ankščiau užsipiltu pigesniu kuru. Tuo tarpu, kai pasaulinės naftos kainos krenta, degalinėse kainos pradeda kristi tik po kokios savaitės.
  • Didmeninė suskystintų dujų kaina Lietuvoje nuo Naujų metų sumažėjo kažkur nuo 2,20 litų už litrą iki 1,80 lito. Nors didmeninė kaina sumažėjo 40 centų, degalinėse ji sumažėjo tik apie 10 centų už litrą. Prieš Naujus metus, kai didmeninė suskystintų dujų kaina buvo kažkur 1,80 lt už litrą, degalinėse jos kainavo apie 2,00 litus. Dabar didmeninė kaina yra panaši, bet dujos degalinėse kainuoja 2,30 lito.
  • Lietuviai mėgsta dideles mašinas: Sharanus, Galaxius ir panašias. Ir visai nesvarbu, kad tokia mašina mieste sunaudoja 10 litrų dyzelino 100 kilometrų, ja dažniausiai važinėja vienas žmogus, jai sunku rasti vietos pasistatyti. Be to, žmogus geriau bus nevalgęs, bet pusę algos išleis tokio didelio automobilio kurui.
  • Vidutinis Lietuvis per mėnesį gauna 1600 litų “į rankas”. Vairuodamas statistinį automobilį, kuris 100 km sunaudoja 9 litrus benzino, už mėnesinį atlyginimą šiandien jis galėtų nuvažiuoti apie 4000 kilometrų. Vidutinis atlyginimas Norvegijoje – ~ 20 000 litų per mėnesį. Statistinis norvegas su tokia pačia mašina už mėnesio atlyginimą ten nuvažiuotų (1 litras benzino Norvegijoje kainuoja kažkur 5,90 lito) beveik 38 000 kilometrų (beveik 10 kartų daugiau nei Lietuvoje arba tiek, kiek žmogus Lietuvoje paprastai nuvažiuoja per 2 metus).
  • Kiekvienais metais į valstybės biudžetą surenkama 1,5 – 2 mlrd. litų akcizo mokesčio už degalus (neradau tikslių skaičių). 55 proc. (2008 metais buvo 80 proc.) už degalų akcizą surinktų pajamų yra skiriama į Kelių fondą (apie 1 mlrd. litų). Nutiesti 1 kv. metrą kelio kainuoja 50 litų. Jeigu laikysime, kad vidutinis gatvės plotis yra 12 metrų, tai už surinktą akcizą būtų galima nutiesti apie 1700 kilometrų visiškai naujų kelių. Aišku, kainos iš piršto laužtos, bet kažkiek atspindi realią situaciją. Tačiau Lietuvoje gera kelių būklė yra tik pagrindiniuose greitkeliuose, kurių remontas buvo finansuojamas ne iš Kelių fondo lėšų, o panaudojant ES paramą. Miestuose kelių būklė tragiška. 2008 metų duomenimis, bendras Vilniaus gatvių ilgis yra kažkur 900 kilometrų. Bet kažkur dingsta tas milijardas litų ir susimokėjęs kelių mokestį akcizo pavidalu, turi laužyti automobilio pakabą važiuodamas per duobes.

Visgi mistika tos degalų kainos?

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Kas pigiau: benzinas, dujos ar dyzelinas

2011.02.02 Komentarų: 13

Lukoil

(dwwebber nuotrauka)

Po Naujųjų metų degalų kainoms pasiekus rekordines aukštumas tikriausiai ne vienas vairuotojas buvo priverstas skaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai. Kadangi ir pats ketinu keisti automobilį, tai pabandžiau paskaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai: benzinu, dyzelinu, o gal dujomis?

Daugelis vairuotojų juokaudavo, kad “Benzinas – automobiliams, dyzelinas – traktoriams, o dujos – blynams kepti”. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad šis posakis dabar nebeatitinka realybės: šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai sukimo momentu ir dinamika dažnai lenkia panašius benzininius, o susimontavus kokybišką dujų įrangą nesijaučia didelio skirtumo tarp važiavimo benzinu ir dujomis. Pats jau keletą metų važinėju dujomis ir galiu pasakyti, kad skirtumą jaučia tik piniginė – dujų įranga atsipirko nuvažiavus vos 8 tūkst. kilometrų, paskui tą patį atstumą nuvažiuoti kainuoja 60-70 proc. pigiau.

Žinoma, kad pigiausia yra važinėti dyzelinu arba dujomis. Bet gal ir benzinu varomi automobiliai tapo nebe prabangos dalyku? Paskaičiuosiu, kiek kainuoja nuvažiuoti tą patį atstumą skirtingu kuru. Degalų kainos šiandien (Lukoil degalinė Vilniuje, Ozo g. 12): benzinas – 4,38 lt, dyzelinas – 4,01 lt, dujos – 2,39 lt. Tebūnie, bus važinėjama dviem tautos automobiliais: 10 metų senumo dyzelininiu VW Passat 1.9 TDI (81 kW) ir tokio paties amžiaus benzininiu Audi A4 2.0i (97 kW). Passat 100 km nuvažiuoti mieste sudegins kažkur 7 litrus dyzelino, o kelyje – kokius 6 litrus (tai vidutiniškai apie 6,5 litro). Audi – atitinkamai 12 ir 7 litrus (vidutiniškai 8 litrus – tiek deklaruoja gamintojas, realiai imsiu daugiau – 9,5 litro, kad atspindėtų labiau tikras sąnaudas). Tarkime, vidutiniškai per metus bus nuvažiuojama 20 tūkst. kilometrų (jeigu nuvažiuojama daug mažiau, tai tikriausiai ir automobilis nelabai reikalingas).

Taigi su VW Passat šiandienos kainomis nuvažiuoti 20 tūkst. km kainuotų 4,01 lt x 6,5 l x 200 = 5213 litų. Čia tokios kainos, jeigu Passatas užsuka į degalinę. Tačiau dyzelinės mašinos, ypač Passatai, retas svečias degalinėse (bent jau aš nesu matęs, kad kas į Passatą degalinėje būtų pylęs dyzelino). Todėl perkant nelegaliai baltarusišką ar dažytą dyzeliną (dabar maždaug po 3,4 lt), Passat vairuotojai moka dar mažiau: 4420 litus.

Audi vairuotojas norėdamas benzinu įveikti tuos pačius 20 tūkst. km sumokėtų žymiai daugiau: 4,38 lt x 9,5 l x 200 = 8322 litus. Nelegaliai benzino gauti žymiai sudėtingiau nei dyzelino, todėl mažai tikėtina, kad šiam vairuotojui pavyks sutaupyti. Beveik dvigubai mažiau už kurą Audi vairuotojui reikėtų sumokėti tada, jeigu jis būtų susimontavęs dujų įrangą (šiek tiek padidėtų kuro sąnaudos, laikysiu, kad 100 km būtų sudeginama 10 litrų dujų): 2,39 lt x 10 l x 200 = 4780 litai. Taip pat Audi varoma dujomis sudegintų per metus kokius 150 litrų benzino (2 pilnus bakus) variklio pašildymui. Taigi dujomis/benzinu varoma Audi nuvažiuoti 20 tūkst. km per metus iš viso kainuotų 5437 litus. Tačiau reikia neužmiršti, kad Audi vairuotojas turėtų sumokėti dar kokius 2600 litų už dujų įrangos montavimą (tiesioginis įpurškimas 4 cilindrų varikliui), kuri turėtų atsipirkti nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų.

Taigi įvertinus panašios galios automobilius, pigiausia važinėti dyzelinu (dar pigiau tada, kai degalai perkami ne degalinėje). Kuras benzinu varomam automobiliui kainuos 60 proc. daugiau. Tačiau sumontavus dujų įrangą nuvažiuoti tą patį atstumą kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir su dyzelinu varomu automobiliu.

Tiesa, nereikia užmiršti ir kitų mašinos eksploatacijos išlaidų. Paprastai dyzelinių variklių remontas yra brangesnis, todėl gali atsitikti taip, kad kurui sutaupyti pinigai bus išleisti remontui (nemaža tikimybė, kad 10 metų senumo automobiliui suges turbina, kuro siurblys ar kuro purkštukai). Iš kitos pusės kai kuriems automobilių, varomų benzinu/dujomis, modeliams gali tekti dažniau atlikti vožtuvų reguliavimą, kuris taip pat nepigus. Kita vertus, asmeniškai man maloniau važinėti benzinu varomu automobiliu. Todėl aš renkuosi benziną + dujas.

[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Everyday carry arba ką kasdien tampausi savo krepšyje

2011.02.01 Komentarų: 8

Blogerė Garbanota pakvietė blogerius rodyti, ką kasdien nešiojamės savo krepšiuose. Aš visada palaikau visokius blogerių sukrutimus, nes tai ne tik gera proga prisiminti blogo reikalus, bet ir apsikeisti nuorodomis su kitais rašančiais bei gi susipažinti. Taigi rodau ir aš ką kievieną dieną tampausi savo krepšyje (kas nori įdėmiau patyrinėti, tai nuotraukos paspaudus du kartus didinasi):

Dauguma daiktų tiesiog guli krepšyje ilgą laiką nejudinami. Neturiu mūsuose populiarios rankinės, kurios man tiesiog šlykščios. Tai visas šis turtas keliauja su manimi tokiame krepšyje – didesniame anksčiau minėtos rankinės variante 🙂

Tai pat prie šios akcijos prisijungė Karolis ir Adomas. O Aivaras surinko ir daugiau prisijungusiųjų.

O kas jūsų krepšyje? 🙂

Beje, visai neseniai rodžiau ir kuprinės turinį savo 365 projektėlyje.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Sausio 13 – tik dar viena data kalendoriuje

2011.01.12 Komentarų: 6

Keletą dienų kaip tyčia žiūrėjau LTV televiziją. Eteris aišku užkištas visokiais “Laisvės liepsnų keliais”, dokumentiniais filmais, jau 20 metų transliuojančiais tuos pačius tankus, tais pačiais veidais, 20 metų jau tauškančiais tą patį per tą patį. Tiesiog vemti norisi nuo LTV ir tikriausiai valdžios bandymų žmonėms įrodyti, kokia ta sausio 13 visiems svarbi. Nė velnio ji žmonėms nesvarbi. Tikriausiai visi Klausimėlio herojai net nežinotų, kas tą dieną įvyko. Atmetus kokius kelis tūkstančių žmonių, save vadinančių patriotais, ar sausio 13 stovėjusius prie televizijos bokšto, daugumai ši šventė tapo data kalendoriuje. Dar daugiau žmonių šios datos tikriausiai net nelaiko švente – sausio 13 tapo paniekos savo valstybe simboliu. Valstybe, kurią atkūrė ne už ją kovoję, o siauros interesų grupės…

Man sausio 13 tapo valstybes primesta švente. Gerai, kad dar nepadarė nedarbo diena ir neprivertė visų per LTV stebėti dokumentinius filmus apie tankus ar ant sienos sukabintus 14 portretų, perrištų juoda juostele. Švente valstybės, kuri man tapo tik mažas žalias lopinėlis žemėlapyje. Jeigu dabar reikėtų kovoti už savo valstybę ir už save, tikriausiai būčiau vienas iš tų, skrendančių perpildytame Ryanair lėktuve. Vienas iš tų, kurie išskridę niekada nebegrįš. Valstybę manyje sugriovė tie, kurių negaliu minėti, nes nevaikštau į rinkimus. O kelio atgal, manau, nebėra… Ir vakarais įsijungiu dokumentinį filmą apie vis kitą šalį. Kad tik pabėgčiau nuo slogios Lietuvos pilkumos, nuo pilkos masės žmonių galvose…

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Blogai, kuriuos skaitau

2011.01.06 Komentarų: 2

Winter Sun

Kadangi Rokiškis, pastūmėtas Commonsense, sugalvojo, kad blogai galėtų vienas kitą pareklamuoti ir taip gal gauti geresnį PR (nors ką jis bereiškia, aš ir su PR 0 visai neblogai atrodau), maža to, ir patys mane pareklamavo, tai jau turiu skelbti ir savo sąrašiuką (aišku jis turėtų būti ilgesnis, o čia pateiksiu pabiras iš savo RSS skaityklės):

  • Vienastokstoks ir kitoks. Kelis kartus buvau metęs skaitymą, bet vis tiek grįžau. Prisipažinsiu, kai kurios temos užknisa, netgi gal esu parašęs kokį piktą komemtarą, bet vis dar geriausias Lietuvoje, nes moka glaustai pasakyti tai, ką galvoja. O ir vienas malonumas skaityti, kai dažnai pats galvoji panašiai. Gaila, kad nebetoks kaip prieš kelis metus.
  • Topzone.lt – atfiltravus žaidimų apžvalgas ir Youtube’inius video, yra naudingų dalykėlių. Bloge viskas sukasi apie kompiuterius, Android gėrybes ir Apple blogybes. Dar dažnai galima pasijuokti iš fotoaparatų apžvalgų.
  • bbzn.lt – nes kai kas kažką žino. Įdomu paskaityti šio žmogaus minties srautą. Nė velnio nesuprantu, ką nori pasakyti, bet patinka. Iki Škėmos sumišusio žmogaus minčių srauto dar toli, bet gal kada nors 🙂
  • Laimikis.lt – kad sužinočiau, kada kitas Burbuliatorius.
  • Geefre.com – nes šiame bloge randu kažkiek savo blogo… Tiesiog patinka blogai-dienoraščiai.
  • Riedančios uolos – labiausiai patinka „Patyrimai“.
  • Aloefun.eu – neįkirus fotoblogas, parašantis per mėnesį tik keletą įrašų su įdomiomis nuotraukomis.
  • Fotoskrydis.lt – tikriausiai nėra Lietuvoje vietos, kurios šio blogo autorius nebūtų nufotografavęs iš dangaus.
  • Evaldo Liutkaus blogas – įdomu pakeliauti po lietuviškus dvarus…
  • Mariukasm.lt – kad žinočiau, kurią Lietuvos vietą aplankyti kitą savaitgalį.
  • Grumlinas.lt – blogas apie viską. Bet tuo ir įdomus.
  • pbg.lt – geras senas fotoblogas, įdomios saulės kelio fotografijos, įdomūs pinholai.
  • Krepšinio virtuvė – lietuviško krepšinio gandonešis.

Na ir daug kitų blogų. Dar daugiau fotoblogų. Blogų, neįpareigojančių sudėtingomis temomis, blogai, kuriuose daugiau pozityvumo nei negatyvumo. Blogai, kuriuose nėra politikos. Kadangi pačiam blogo rašymas yra laisvalaikio dalis, tai įdomu skaityti ir kitus, kurie taip pat savo laisvalaikį aukoja blogų rašymui.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Multikino Ozas

2010.11.26 Komentarų: 3

multikino-logo

Ne per seniausiai Vilniuje duris atvėrė naujas kino teatras – Multikino. Lenkų kino teatras žengdamas į Lietuvos rinką pasirinko gana rizikingą prekybos centrą savo kino teatrui – Ozą. Spaudoje tikriausiai esate skaitę ne vieną atsiliepimą apie šio prekybos centro merdėjimą. Maža to, ateiti naujam kino teatrui į rinką, kurią monopolizavęs “Forum Cinemas”, yra labai sunku. Kadangi pačiam jau teko pabuvoti poroje kino seansų (abu žiūrėti filmai gana vidutiniai, bet tai nesugadino nuomonės), tai norėčiau parašyti atsiliepimą apie Multikino kino teatrą.

Multikino lankiausi dviejuose filmuose – Šokis hip-hopo ritmu 3D ir naujausioje Hario Poterio dalyje. Abu filmai tokie gana vidutiniški ir ne visai mano skonio. Bet nepaisant to, kino teatras sudarė gana neblogą įspūdį. Be jokios abejonės Multinkino reikia lyginti su Forum Cinemas kino teatrais. Lyginant šiuos du kino teatrus Multikino turi nemažai pliusų. Visų pirma Multikino yra naujas kino teatras, todėl salėse švaru, tvarkinga, nesugadinti ar gėrimais neaplaistyti krėslai. Beje, kalbant apie pačias kėdes salėje, galiu pasakyti vieną – jos labai patogios. Tikrai patogesnės nei Forum Cinemas. Sėdint ant šių kėdžių ir žiūrint filmą galima net pasijausti, kad esi išsidrėbęs namuose ant sofos. Tikrai didelis pliusas kino teatrui, nes bent jau man sėdėjimo patogumas kino salėje yra labai svarbu.

Taip pat galima pastebėti, kad salėse labai gera garso kokybė – tikras erdvinis garsas, kai gali girdėti už nugaros vaikščiojančius vabalus, ar dešinėje pučiant vėją. Tiesa, erdvinis garsas yra būtinas bet kurio kino teatro (netgi namų!) atributas, tai šioje srityje Multikino nėra kažkuo išskirtinis. Galbūt tik tai, kad visa garso sistema yra nauja, todėl garsas yra švarus ir nesijaučia jokių pašalinių trukdžių, o žemų dažnių kolonėlės stebėtinai kokybiškai atlieka savo darbą.

Lyginant su Forum Cinemas, Multikino turi dar keletą ne tokių svarbių, bet man gana mielų pliusų. Visų pirma, patogus automobilio parkavimas “Ozo” aikštelėje po stogu, kai beveik gali iš automobilio iškėlęs kojas atsidurti kino teatre. Labai patogu žiemą, kai nereikia palikti automobilio lauke ir po to valyti nuo jo sniegą ar klampoti iki jo per purvus, pelkes arba pusnis. Ko nebūtų galima pasakyti, pavyzdžiui, apie Forum Cinemas Vingis stovėjimo aikštelę, kuri dar yra ir labai maža. Dažnai išėjęs iš kokio nors daugiau žiūrovų sutraukusio kino seanso turi laukti, kol kažkas užstatęs tavo automobilį nuvažiuos. Tiesa, bendra bėda “Ozo” stovėjimo aikštelėms išlieka – labai sunku susiorientuoti tuose jų “tuneliuose”, o dar sunkiau išėjus surasti, kur palikai savo automobilį.

Visų antra, labai patiko “Multikino” aptarnaujančio personalo bendravimas: nėra didelis pliusas, bet klientui visada malonu, kai jį pasitinka ir palydi su šypsena, pasisveikina ir atsisveikina, o dar ir persimeta keliais žodžiais. Visų trečia, neatsiejamas bet kurio kino teatro elementas – jų internetinis puslapis. Bent jau man jis daug patogesnis, lengviau suprantamas ir neapkrautas nereikalingais dėmesį blaškančiais elementais kaip Forum Cinemas puslapyje.

Apžvelgus visus šio kino teatro privalumus, reikėtų pakalbėti ir apie trūkumus. Labai didelis trūkumas, vakar bežiūrint Hario Poterio filmą, buvo oro temperatūra salėje. Didžiausioje jų salėje (10-oje), kurioje telpa beveik 500 žmonių (salė buvo pilna), praktiškai buvo neįmanoma sėdėti su plonais marškiniais, nes buvo labai tvanku. Manau, temperatūra galėjo būti kokie 25 laipsniai, kas žiemos metu yra labai daug.  Multikino turėtų pasirūpinti savo salių vėdinimu/šildymu ir užtikrinti normalią temperatūrą, kad nereikėtų žiūrint filmą braukti nuo kaktos varvantį prakaitą. Taip pat labai nervina ant laiptų šviečianti intensyvi mėlyna šviesa (bendras visų kino teatrų trūkumas). Kadangi vakar buvo kino bilietų akcijos, tai teko rinktis paskutinius bilietus prie pat laiptų, ant kurių deganti neoninė šviesa visą filmą blaškė dėmesį (net reikėdavo ranka uždengti akių šoną, kad tiek neblizgintų į akis). Čia sprendimas labai paprastas – pradėjus rodyti filmą, reikėtų sumažinti šių šviesų intensyvumą.

Taip pat nesužavėjo ir rodomo vaizdo kokybė. Naujausia vakar žiūrėto Hario Poterio dalis buvo labai prastos kokybės – kino projektoriaus šviesa nelabai intensyvi, todėl rodomas vaizdas buvo blausus, sunku buvo įžiūrėti tikrą juodą spalvą – daugiausiai matėsi pilki pustoniai. Aišku, reikia paminėti ir tai, kad pats filmas nufilmuotas gana nekokybiškai ir mano akiai ne itin mielomis spalvomis, o vaizdas kino salėje buvo “ištemptas” per kokių 15-20 metrų sieną. Dar vienas dalykas, bendras visiems kino teatrams, tai nekokybiški 3D akiniai. Jie per dideli, nelabai patogiai “guli” ant veido, spaudžia nosį, be to, labai užtamsina rodomą vaizdą.

Na, ir galiausiai reikia pakalbėti apie kino teatro bilietų ir maisto kainas. Bilietų kainos suaugusiems svyruoja nuo 11 litų (filmą žiūrint darbo dienomis iki 17 val. bei bilietą perkant internetu) iki 16 litų (savaitgaliais nuo 13 val.). Dar 4 litus reikėtų pridėti už 3D filmą. Kainos praktiškai nesiskiria nuo “Forum Cinemas” bilietų kainų, kai kuriais atvejais gal keliais litais mažesnės. Nežinau, kokia marketingo agentūra dirba su šiuo kino teatru, bet kainodara pasirinkta tikrai nelabai protinga, žiūrint į tai, kad kainos nelabai skiriasi nuo kino teatrų rinkos monopolisto “Forum Cinemas” (FC). Taip, kino teatras turi malonių smulkmenų, bet ar to pakanka, kad filmų eitų žiūrėti čia, o ne į FC. Juk yra žinoma, kad lietuvį galima pritraukti tik gera kaina. Taip pat labai aukštos spragėsių ir Coca-cola kainos. Už didelį indėlį gėrimo ir spragėsių mokėti 19 litų bent jau man yra protu nesuvokiama.

Taigi, viską apibendrinant, kino teatras Multikino paliko gana neblogą įspūdį. Visų pirma dėl to, kad jis įsikūręs gana patogioje vietoje, ne kokiame nors Akropolyje, turi nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę po stogu, su mašina galima atvažiuoti vos ne į patį kino teatrą. Viduje tvarkinga, nėra šiukšlių, patogios kėdės ir įrengta gera garso sistema. Iš dalies gerai ir tai, kad kukurūzų spragėsiai brangūs. Todėl jų niekas neperka ir šalia sėdintys nešnara, dėl ko galima ramiai pažiūrėti filmą. Taip pat gerai tai, kad išėjus iš kino teatro yra nemažai vietų, kur būtų galima pavalgyti. Blogai tai, kad tos vietos po 22 valandos nebedirba. Suabejočiau tik dėl Multikino naudojamų vaizdo projektorių kokybės. Bent jau man pasirodė, kad rodomame vaizde trūksta ryškumo. Bet tai jau visų kino teatrų trūkumas – nereikia norėti, kad projektoriaus vaizdas savo kokybe būtų artimas šiuolaikinių televizorių vaizdui. Na, ir galiausiai nervina jau minėtos smulkmenos – per intensyvi neoninė šviesa ant laiptų, nepatogūs 3D akiniai, netinkama temperatūra kino salėse. Bet kuriuo atveju, aš renkuosi šį kino teatrą ir tikiu, kad ateityje jame atsiras vietos ir nekomerciniams filmams.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Šiaurės Korėja kitų akimis

2010.11.23 Komentarų: 0

Šiaurės Korėjos mokyklos klasė

(Bryan Hughes nuotrauka)

Jau tikriausiai daugelis šiandien spaudoje skaitėte apie Šiaurės Korėjos išpuolį prieš savo kaimynę Pietų Korėją. Ataka įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Š.Korėja pareiškė, kad jos sodrinamas uranas gali būti panaudotas branduolinio ginklo gamybai. Todėl keliuose internete skaitytuose straipsniuose buvo išsakyta nuomonė, kad galbūt Š.Korėjos veiksmai gali reikšti karo prieš P.Korėją pradžią (Š.Korėja siekia atgauti salą, kurią apšaudė). Tačiau tikriausiai tai labiau reiškia tarptautinei bendruomenei skirtą parodomąjį veiksmą apie Š.Korėjos galią. Nelabai tikėtina, kad Š.Korėja, neturėdama jokių valstybių-partnerių, galėtų pradėti karą prieš P.Korėją, kurią palaiko JAV ir daugelis demokratinių valstybių.

Tačiau šio įrašo tikslas buvo ne panagrinėti išpuolio priežastis, o pasidalinti nuorodomis į kitų žmonių reportažus iš Šiaurės Korėjos. Man asmeniškai ši valstybė yra visiškai nepažįstama, todėl, manau, kad ir jums bus įdomu pasižvalgyti  po šią šalį. Jeigu reikėtų Šiaurės Korėją apibūdinti vienu sakiniu, tai šią valstybę apibūdinčiau taip: Š.Korėja – valstybė, kurioje negalima fotografuoti; valstybė, kurioje nutiesti lėktuvo nusileidimo pločio greitkeliai, bet juose nėra nė vienos mašinos; valstybė, kurioje vyksta didžiuliai kariniai paradai. Apie visa tai kitų reportažuose:

Pabaigai Andriaus Mamontovo komentaras apie šią valstybę:

[…] Valstybę, kurioje žmonės badauja, o valdžia gyvena prabangoje. Kur kitaip mąstantys su visa šeima ištremiami į koncentracijos stovyklas, o atvažiuojantiems neleidžiama turėti mobilaus telefono. Tai vieta, kur laikas sustojo prieš penkiasdešimt metų ir kur žmonės net nenutuokia, koks yra pasaulis už jų šalies ribų. […]

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Mitinguojančiųjų veidai

2010.11.21 Komentarų: 2

Vakar Vilniuje prie Vyriausybės pastato vyko Fronto organizuota protesto akcija prieš aukštas šildymo kainas ir monopolijas. Susirinko keli šimtai žmonių. Taip pat atėjo keli provokatoriai, nešini Gazprom vėliavomis. Bet greitai kitų protestuotojų ir policijos buvo išvaikyti. Kaip sakė Paleckis, tikriausiai jie buvo pasamdyti Gazprom’o. Nors kas galėtų paneigti, kad tai ne pačių frontininkų sugalvota akcija, siekiant patraukti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį bei nukreipti nuomonę „tinkama linkme“.

Į šį mitingą patekau visai atsitiktinai eidamas Gedimino prospektu. Tiesą sakant nei Paleckio, nei jo bendraminčių pasisakymai nelabai patiko – kalbėjo, tai, ko norėjo girdėti susirinkusieji. Labai nesigilinant į tai, ką sakė, idėja buvo panaši – kaip gerai mums visiems būtų gyventi toje santvarkoje, kuri buvo prieš 20 metų, kaip gerai būtų, jei nereikėtų už nieką mokėti, o dar geriau būtų, jei valdžia pasirūpintų mūsų gerove.

Aš asmeniškai pasisakau už laisvą rinką, kurios dalyviai patys reguliuoja šilumos kainas, ir jau ketinau rašyti negatyvų įrašą apie „Fronto“ lyderių pasisakymus, tačiau stebėdamas tuos susirinkusiuosius supratau, kad kažkas mūsų visuomenėje ne taip. Kad kai kurie visas savo pajamas išleidžia mokesčiams. Kad šilumos ūkyje klesti monopolijos. Kad žmogus savo bute negali nusipjauti gyvatuko ar pasirinkti įmonės, kuri į jo radiatorius tieks šilumą. Kad vieni žmonės kas mėnesį gali keisti telefonus ir kompiuterius, o kiti – stovi eilėse prie labdaros valgyklų…

Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybė naikina paskutinę nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę

2010.10.27 Komentarų: 13

Sporto rūmų aikštelė

Atsimenate, neseniai rašiau apie Vilniaus savivaldybės ketinimus didinti automobilių stovėjimo mokesčius senamiestyje. Mokesčiai kai kuriose aikštelėse padidės iki 6 litų už valandą (nuo lapkričio 1 d. atsiras mėlynosios zonos), bet vis dėlto savivaldybė pabūgo mokestį už stovėjimą didinti iki 9 litų, kaip aš rašiau. To paties įrašo komentaruose žmogus pasidalino nuogirdomis, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip pat ketina naikinti bene vienintelę nemokamą centinėje miesto dalyje ir kelis šimtus automobilių talpinančią aikštelę prie Sporto rūmų. Žmogus neklydo. Po mėnesio, t.y. spalio 24 d., aikštelė uždaryta. Nes pasirodo joje toje vietoje daugiau nei prieš pusę tūkstančio metų buvo … žydų kapinės. Aikštelėje bus nuimtas asfaltas, o vietoje jo atsiras žolė (visas savivaldybės pranešimas nuotraukoje viršuje).

Sporto rūmų automobilių stovėjimo aikštelė

Ilgus dešimtmečius aikštelė stovėjo ir niekam ji netrukdė. Žmonės galėjo nemokamai palikti savo mašinas prie Sporto rūmų ir iki senamiesčio nueiti pėsčiomis, o ne grūstis su automobiliais į jį. Prieš keletą metų pastačius daugiabučius prie Sporto rūmų prasidėjo visas žydų sujudimas dėl galimai ten esančių jų kapinių. Lankėsi visokie žydų dvasininkai su virbulėmis ir įrodinėjo, kad pastatytus namus reikia griauti, nes jie stovi ant kapinių. Pastatų, žinoma, niekas nė neketino nugriauti – visgi į juos investuoti dideli verslininkų pinigai. Su verslininkų milijonais nepasiginčysi labai. O štai savivaldybę paveikti lengviau – kitą pavasarį vietoje aikštelės turėtų atsirasti veja. Įtariu, kad politikoje arba versle yra kažkoks labai įtakingas žydų tautybės žmogus, kuris lengvai gali Vilniaus savivaldybės politikus “paveikti”, kad būtų priimti vienoki ar kitokie palankūs sprendimai. Juk atitinkami sprendimai nėra taikomi nė vienos kitos tautybės bendruomenėms. O panašių kapinių (nebūtinai žydų) visame Vilniuje galima rasti ištisais kvartalais – Žalgirio stadionas, dalis Šeškinės, prekybos centras “Ozas”, stovintis ant Napoleono karių kapinių, ir daug kitų vietų. Tai gal visus šiuos objektus irgi reikia griauti?

Sporto rūmai

Spalio 24 d. Vilniaus savivaldybė ir ją paliekantis meras Vytas Navickas savo kalendoriuose gali pažymėti kaip juodą dieną, kurią Vilniaus centrinė dalis palikta be vienintelės daug automobilių galinčios sutalpinti nemokamos stovėjimo aikštelės. Be aikštelės, kurioje savo automobilius galėdavo palikti miestiečiai atvykę pasivaikščioti po senamiestį ar atvažiavę į miesto renginius. Aikštelę, kurioje savo autobusus galėjo palikti į Vilnių atvykę svečiai iš kitų miestų. Aikštelę, kuriai remontuoti kažkada buvo skirtas ne vienas milijonas litų. Liūdna, kad Vilniaus savivaldybei svarbesni yra tautinių mažumų, o ne miestiečių interesai.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: