Prieš metus nusprendžiau pradėti daryti 365 nuotraukų projektą – kasdien nufotografuoti po nuotrauką. Metai baigėsi ir pats stebiuosi, kad užteko kantrybės jį užbaigti. Dabar manau, kad tai buvo truputį per didelis iššūkis, nes ne kasdien pavykdavo nufotografuoti kažką įdomaus. Bet vistiek įdomu buvo pačiam tai daryti. Čia visos nuotraukos vienoje vietoje.
Šiais metais nieko panašaus nebedarysiu. Bet kad neužmigčiau su fotografija ir bent kartais nufotografuočiau kažką įdomesnio, nusprendžiau daryti „52 savaitės, 52 nuotraukos“. Visos nuotraukos bus talpinamos Flickr’e ir tikriausiai bus matomos čia dešinėje.
2011-ieji eina į pabaigą, reikia apibendrinti ką gero nuveikiau. Per šiuos metus parašiau 73 įrašus. Mano blogas aplankytas 94 tūkst. kartų (79 tūkst. unikalių lankytojų). Puslapiai atversti iš viso 134 tūkst. kartų. O čia 10 populiariausių 2011 metų įrašų (tiesa, ne visi parašyti šiais metais):
Aišku, didžiausias lankytojų srautas ateina iš paieškos sistemų, bet džiaugiuosi ir tuo. O labiausiai džiaugiuosi tuo, kad tai, ką čia rašau, vis dar nuolat skaito keli šimtai žmonių.
Visiems, kurie bent kartais čia užsuka paskaityti, ką parašau, ar pasižiūrėti, ką nufotografuoju, norėčiau palinkėti gražių ir šiltų ateinančių 2012-ųjų metų, atrasti tai, ko seniai ieškojo, naujų vaizdų ir neatrastų kraštų, naujų pažinčių. Ačiū, kad esate kartu. Be jūsų nebūtų ir to, ką čia darau.
Poilsis nėra tinginiavimas. Vasarą gulėti žolėje besiklausant vandens čiurlenimo ar stebėti plaukiančius debesis visai nėra laiko švaistymas. (John Lubbock)
Visada besibaigiant vasarai aplanko niūresnės nuotaikos. Nuo pat vaikystės nepatikdavo ta paskutinė vasaros diena, gėlių pirkimas ir pėdinimas į mokyklą kitą dieną. Visada trūkdavo paskutinės vasaros dienos.
Ši vasara iš dalies buvo laiko švaistymas, kai apie tai jau pamąstysiu rudenį, kita vertus poilsis, kelionės, pramogos. Bet visada man vasara tokia ir būdavo, kai tiesiog nesinorėdavo kažko prasmingo dirbti. Kai norėjosi ilsėtis, pabėgti nuo pilkos kasdienybės, nors niekada nebuvau pavargęs. Ši vasara buvo kaip tai sraigei viršuje – slinko lėtai, bet viską įdėmiai stebint aplinkui.
Pastaruoju metu mintis (nors ir padrikas) geriausiai sekasi dėstyti papunkčiui, tai taip pasielgsiu ir apibendrindamas šią vasarą.
0 perskaitytų knygų. Mokyklos metais per vasarą mielai perskaitydavau visą literatūros sąrašą, įtraukdamas dar kelias įdomias knygas. Studijų metais skaitydavau knygas apie kompiuterius, programavimą ir panašius dalykus. Vienu metu labai buvo sudominusios verslo knygos (visokios „Žydrųjų vandenynų strategijos“, „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“ ir pan.). Pastaruoju metu į rankas ar kompiuterio ekraną nebepaimu nė vienos knygos. Skaitymas prieš kelis metus užsibaigė su Parulskio „Miegas ir kitos moterys“. Skaitymas visiškai nebetraukia, nebesukelia emocijų.
0 peržiūrėtų filmų. Sakydamas nulis, turiu galvoje, kad nebuvo tokių, kurie įsimintų (nors apskritai per vasarą peržiūrėjau labai mažai filmų). Jei gerai prisimenu, tai buvo paskutinė Karibų piratų dalis, gal dar kokie keli. O vasarą ir nėra labai didelis pasirinkimas gerų filmų. Kai kartais norisi prastumti laiką, žiūriu „Breaking Bad“ (ne toks geras kaip „Lost“ ar „Prison Break“, bet žiūrėti galima).
Nusipirkau dviratį. Po n metų pertraukos pagaliau vėl sėdau ant dviračio. Pirmi pasivažinėjimai buvo sunkūs, Narbuto ar Šeškinės kalnas atrodė neįveikiami. Vėliau juos įveikti tapo vienu juoku. Vasarą dviratis iš dalies pakeitė automobilį mieste, tik spynos nepirkau (ir nepirksiu dėl suprantamų priežasčių), dėl to vis dar nepilnavertė transporto priemonė. O nusipirkus dviratininko aprangą vienas malonumas važinėti, kai judesių nevaržo kiti drabužiai. Statistika iki šios dienos: 1 pradurta kamera, 750 kilometrų. Tikslas iki sezono pabaigos – 1000 km. Tiesa, hibridinį dviratį norėtųsi pakeisti į du atskirus – plentinį, greitam pasivažinėjimui, ir kalnų – pasivažinėjimams miško keliukais. Bet kol kas tenkinsiuosi tuo, ką turiu.
Kelionės. Kelionių sezonas prasidėjo jau pavasarį, kai aplankiau Romą ir Neapolį. Vėliau Anglija (Liverpulis, Londonas), Estija (Talinas), Suomija (Helsinkis), Latvija (Ryga). Šiek tiek keliavau ir Lietuvoje, aplankiau vieną kitą dvarą, keletą dienų pasikaitinau Baltijos jūros saulėje. Per ateinantį mėnesį reikėtų surašyti kelionių įspūdžius, kad vėliau nepasimirštų. Taip pat norėtųsi dviračiu pakeliauti po Lietuvą, bet tam reikėtų įsigyti dviračių laikiklį automobiliui. Šią idėją atidėsiu kitam sezonui.
Fotografija. Žinoma, neužmiršau fotografuoti. Tęsiu savo 365 nuotraukų projektą, kasdien naujausią nuotrauka matoma čia dešinėje. Tačiau pastebiu, kad fotografijoje grįžtu į tą pačią vietą, nuo kurios ir pradėjau – fotografuoju dažniausiai tai, kas aplinkui. Po 365 projekto norėtųsi padaryti pertrauką, pasisemti naujų idėjų.
Windows iškeičiau į Mac OS. Ne taip seniai nutariau įsigyti naują kompiuterį ir juo tapo Macbook Pro. Visada sakiau, kad niekada nepirksiu ir nesinaudosiu „Mac’ais“, bet nusipirkęs nesigailiu. Savo įspūdžius apie „Mac’ą“ taip pat būtinai aprašysiu.
Pradėjau nebepastebėti piktų arogantiškų viską išmanančių žmonių. Nebesukelia jie man jokių emocijų. Nei tie, kurie gatvėje vaikšto susiraukę, nei tie, kuriems gyvenime viskas blogai, nei tie, kurie prašo išmaldos, nei tie, kurie tave už nugaros apkalbinėja, nei tie, kurie nurodinėja kaip gyventi. Supratau, kad tokie žmonės ir dėmesio kreipimas į juos pačio gyvenimą daro negatyvų.
Daug daug kitų dalykų, kuriems galbūt ne vieta šiame bloge.
Beje, sveikinu visus interneto dienoraščių autorius, jų skaitytojus su Blogų diena.
Ilgainiui tapau pasyviu blogeriu, beveik neberašančiu. Taip pat beveik nebeskaitančiu.
Per 2 metus supratau, apie ką noriu rašyti. Supratau, kad nenoriu būti Filadelfijumi, buriančiu apie Google+, Facebook’ą, internetą ar šiaip viskuo besiskundžiančiu. Supratau, kad nebūsiu geras įrašų generatorius – nematau prasmės tam eikvoti laiko. O ir nėra tikslo surinkti kuo daugiau skaitytojų (ko siekia visi blogeriai), kas atneša dar daugiau problemų.
Nuo šiol čia bus tik mano užrašai iš kelionių, nuotraukos, užsirašysiu savo mintis, kad jų vėliau nepamirščiau. Tam, kam ir turėtų būti vieta bloguose.
Du metai blogeriui dar tik vaikystė. Bet sveikinu save ir su tuo!!!
Čia šiandien susimąsčiau kodėl nieko neberašau, kodėl nerašau apie tai, kas įdomiausia pačiam. Ir supratau, kad pradėdamas rašyti šį blogą padariau klaidą – pavadinau jį savo vardu. Tai labai riboja išsakant tai, ką tikrai galvoji tam tikromis temomis, pristabdo liejant kibirus srutų, kaip tai daro kai kurie anoniminiai blogeriai. Žinant, kad kiekvienas norintis gali išsigooglinti, kas toks esi, prie kurio namo laiptinės laukti vakare su kastuvu rankoje ar kurio automobilio padangas naktį nuleisti. Atsibodo kiekvienam atsakinėti, ar tu tas, kuris fotografuoja ir rašo blogą. O jeigu kada nors reikėtų ieškoti darbo ir kokia įmonė išsigooglintų blogą atsiliepimą apie save…
Būčiau sau koks nors buržujus, benamis, rokiškis, praeivis ar dar kas nors ir galėčiau rašyti ką tik noriu. Galėčiau pasakoti būtus ir nebūtus dalykus, nes niekas negalėtų patikrinti, ar tikrai aš atostogavau Maldyvų salose. Niekas negalėtų patikrinti, ar bent pats supranti tai, ką rašai. Maža to, su kiekvienu nauju įrašu galėčiau keisti nuomonę kaip kojines.
Juk slapyvardis neįpareigoja. Jis leidžia blogeriui pabėgti nuo tikrojo aš, leidžia sakyti tai, ko viešai savo vardu niekada nepasakytų. Slapyvardis padeda pasislėpti nuo baimės būti išgoolintam. Slapyvardis leidžia viešai dėstyti pačias slapčiausias savo mintis. Ir iš viso slapyvardis – tai ne žmogus…
p.s. Paminėti blogeriai gal neturi nieko bendro su tekstu. Čia tik pavardinau pirmus į galvą šovusius.
Kaip ir baigėsi 2010-ieji. Kadangi mane metų gale apėmęs tingulys (kas susiję su blogo reikalais), tai šiais metais neberašysiu ataskaitos kaip tai dariau praėjusiais metais. Bet užtat prisijungsiu prie Mariuko ir pasidalinsiu 2010-ųjų savo nuotraukų Top-50. Gerų Jums Zuikio metų! Griebkit visus zuikius už ilgų ausų ir ištraukit juos iš gilios duobės. O sau palinkėsiu dažniau užsukti čia pas save
Su šventėmis sveikinu visus šio blogo skaitytojus! Ačiū, kad esate kartu. Be jūsų nebūtų ir viso šito blogo. Palinkėsiu skanios Kūčių vakarienės, gausių dovanų po Kalėdų egle, gerai atšvęsti Naujuosius metus ir tikiuosi gražių akimirkų bei malonaus bendravimo kitais metais.
Kadangi dešimtų metų, vienuolikto mėnesio, vienuoliktą dieną buvo sugalvota pozityvaus bloginimo diena, tai negaliu neprisijungti ir aš prie šios iniciatyvos. Šiandien nelabai radau laiko parašyti įdomiam įrašui, tai pasidalinsiu keletu mane patį džiuginančių faktų:
Nors blogo dar nerašau nė dvejų metų, bet galiu pasidžiaugti vis didėjančiu skaitytojų skaičiumi. Pagal Google FeedBurner statistiką šį blogą jau skaito ~150 žmonių. Bendras lankytojų skaičius artėja prie 90 tūkst. Aišku, yra daug populiaresnių blogų, bet pradėjęs rašyti nesitikėjau, kad tiek daug žmonių galėsiu sudominti nuotraukomis iš savo kelionių po Lietuvą ar pamąstymais man svarbiais klausimais. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kuriems patinka, tai, ką darai. Ačiū Jums
Taip pat nemažai žmonių peržiūrėjo ir mano nuotraukas. Visai neseniai džiaugiausi tuo, kad Flickr nuotraukų albumą jau peržiūrėjo 50 tūkst. žmonių.
Širdį pamalonina ir tai, kad vienas kitas žmogus prisijungia prie draugų Facebook’e. Facebook’e skurtas puslapis dar šiek tiek apmiręs, bet, manau, per žiemą jis turėtų pasipildyti naujomis nuotraukomis.
Visai neseniai įsigijau naują objektyvą fotoaparatui. Tokį, apie kurį ilgai svajojau nuo fotoaparato įsigijimo. Dar rimtai neišbandžiau, bet kokybė tikrai džiugina, nepalyginama su turėtu Canon EF-S 18-55mm. Nuotrauka viršuje daryta su naujuoju objektyvu.
Susiremontavau automobilį: pasikeičiau generatoriaus rėlę ir kuro siurblį. Dabar galėsiu važiuoti nesibaimindamas užgesti kur nors viduryje miško (autorius 3 kartus spjauna per kairįjį petį).
Beveik prisiverčiau grįžti į sporto klubą. Trūksta tik mažo lengvo spyrio į užpakalį
O šiaip gyvenime dažniausiai esu kažkur viduryje tarp negatyvaus ir pozityvaus žmogaus, beveik realistas. Labai nepykite ir nesmerkite, jeigu čia perskaitote negatyvių dalykų.
Kadangi visokios blogerių akcijos yra gera proga pasidalinti nuorodomis į kitus blogus, tai įdėsiu ir aš nuorodų į keletą šiandien perskaitytų pozityvių įrašų:
Vidmantas – visos tos pozityvaus bloginimo idėjos autorius apie Classic Rock Fm (gera radijo stotis, rekomenduoju)
Kaip jau visi skaitantys lietuviškus blogus žino, gerb. internetų žvaigždė Savukynas parašė tokią Blogerio deklaraciją. Kadangi pritariu Rokiškio išsakytom mintim, tai pareiškiu: imkite ir naudokite mano tekstus, tik įdėkite veikiančią nuorodą atgal. O jeigu esate koks nors delfis, tai galite dar susisiekti asmeniškai.
Tik prašau, nevokite mano nuotraukų. Nei iš šio blogo, nei iš Flickr’o, nei iš eFoto. Rokiškio parašyta deklaracija galioja tekstui, apie nuotraukas ten nieko nekalbama. Kol kas fotografuoju savo malonumui, fotografija – didelė mano laisvalaikio dalis, o mano padaryti kadrai man reiškia daugiau nei tekstai. Todėl nekenčiu, kai visokios komercinės svetainės, uždirbančios pinigus, paima ir neatsiklaususios naudoja mano nuotraukas. Vogimu vadinu, kai žmonės paima mano nuotraukas ir iš to daro pinigus. Jeigu norite taip daryti, prašau susimokėkite arba naudokitės stock’ais. O šiaip normaliems žmonėms, kolegoms blogeriams, nekomerciniams laikraštukams (tik ne visokiems fishkiams, cha.lt ar Demotivacijoms) leidžiu naudoti nuotraukas neatsiklausus: užsidėti ant kompiuterio darbastalio ar publikuoti internete kaip teksto iliustraciją (tik įdėkite veikiančia nuorodą į ten, iš kur paėmėte mano nuotrauką).
Kadangi prisijungusių prie šios Rokiškio iniciatyvos yra nemažai, tai įdėsiu nuorodas tik į tuos prie Blogerio deklaracijos prisijungusius blogus, kuriuos pats skaitau:
Nors ir buvau nusiteikęs šiek tiek skeptiškai Facebook’o atžvilgiu, bet vis dėlto nutariau, kad ir man reikia ten sukurti blogo fanų (ar yra tokių?) puslapį. Taigi po viso pusvalandžio įtemptaus ir alinančio darbo atsirado Facebook puslapis Evaldas Liutkus Photography. Šiuo metu jame lygiai 0 fanų. Kviečiu pamaloninti savo buvimu šio blogo autorių ir prisijungti prie šio puslapio.
Daugelis blogerių, sukūrę Facebook’e gerbėjų puslapius, paverčia juos blogo RSS srautu. Pažadu, kad šis puslapis nebus atkartojimas to, ką rašau čia. Galbūt dalis turinio ir kartosis, bet daugiausiai Facebook’e publikuosiu niekur dar nerodytas nuotraukas ar reportažus, kurie nepateko į blogą. Kol kas tame puslapyje nėra gausu turinio, bet artimiausiu metu jo turėtų padaugėti. Iš pradžių dar reikia išsiaiškinti kaip veikia FB puslapiai ir šiek tiek pakoreguoti puslapio išvaizdą…
