Į pradžią > Kiti > Dalykai, kurių nemėgstu

Dalykai, kurių nemėgstu

Vis dar kartais aplanko noras čia ką nors parašyti. Taigi:

  • Svogūnai. Negaliu pakęsti nei jų kvapo, nei skonio. Jei matau lėkštėje kažką panašaus į juos, greitai būna nustumiami prie nevalgomų dalykų. Bet jeigu nematau, tai suvalgau.
  • Plojimai. Nusileidus lėktuvui, kad ir kokios idealios leidimosi sąlygos būtų, pusė sėdinčių lietuvių pradeda ploti. Ne tiek daug skraidau, bet pastebėjau, kad aplodismentai tiesiogiai proporcingi lėktuve sėdinčių lietuvių skaičiui. Dar nekenčiu, kai po filmo pradeda ploti ekranui ir jame surašytoms pavardėms.
  • Rašyti blogą. Nemėgstu nei rašyti, nei skaityti. Gal tik porą kartų mėnesyje aplanko noras.
  • Sniegas ir šaltis. Kažkada mėgdavau, dabar idealios sąlygos man ~0 laipsnių ir saulutė.
  • Balsuoti. Tiesiog nemėgstu kažkam patikėti savo balsą, dar niekada nesu to daręs.
  • Kai su manimi kalba rusiškai/lenkiškai. Ypač ta stotelių ir troleibusų žiedų kioskelių fauna, kuri per visą savo gyvenima išmoko tik kelis lietuviškus žodžius.
  • Nesivalyti dantų. Jei papusryčiavęs ir prieš miegą neišsivalau dantų (prieš miegą dar ir su siūlu beigi skalavimo skysčiu), jaučiuosi nešvarus.
  • Smarvė iš burnos. Negaliu pakęsti, kai bendrauji su žmogumi, kuriam dvokia iš burnos. Taip ir norisi pasakyti „Gal tau Dirolo duoti“.
  • Telefonų. Šiaip labiau tų žmonių, kurie sukrapštę paskutinius litus nusiperka naujausią N colių telefoną ir paskui visur labai giriasi, kokie jie ypatingi.
  • Susireikšminusių žmonių. Bet jų niekas nemėgsta, tik patys save.

Panašių įrašų nėra.

Kategorijos: Kiti Žymos:
  1. 2011.12.13 13:46 | #1

    Svogūnų ir aš nemėgau ilgą laiką, bet dabar jau nebesipurtau, nors didelių simpatijų nejaučiu.

    Skrist ir man nekiek teko, į Islandiją vienon pusėn ir į JAV pirmyn-atgal, tie plojimai šypseną sukelia, bet gyvent netrukdo. Ir ploja ne tik lietuviai, bet ir lenkai. Kalbant apie plojimus, dar per paskaitas juokinga būna, kai kas nors pristatinėja kokį pranešimą, o po jo visi ploja, nors ir nė žodžio neklausė.

    Rašyti blogą gal ir mėgčiau, bet galva kažkokia ištuštėjusi, o gal tingulys.

    Sniego-šalčio irgi nelabai mėgstu, ideali temperatūra: apie 15C kiaurus metus be drėgmės. Nes karščio aš dar labiau nekenčiu nei šalčio.
    Kalbant apie šilumas, labai nemėgstu, kai kambaryje temperatūra per didelė, langai sandariai uždaryti ir oro pradeda trūkt. Tenka pastoviai su visais kovot dėl teisės atsidaryt langą.

    Rusai lenkai, apsimetantys, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra jų, man irgi netrukdo. Tik labai juokas ima, kai prašo kokios pagalbos, aš sakau, kad nelabai ką suprantu, o jie toliau savo rusiškai varo, močiutės rusės ypač mėgsta. Na ką, nenori – nereikia.

  1. 2012-02-27 19:34 | #1