Į pradžią > Savaitės tema, Technologijos > e-Medicina Lietuvoje – ar įmanoma?

e-Medicina Lietuvoje – ar įmanoma?

e-Medicina Lietuvoje

(The Doctr nuotrauka)

Tikriausiai visiems yra tekę apsilankyti pas gydytoją ir patirti ką reiškia standartinė apsilankymo gydymo įstaigoje schema. Visų pirma norint patekti pas gydytoją būtina registracija. Paprastai registruotis reikia telefonu. Ne kartą pačiam teko sugaišti kokį pusvalandį (nes paprastai telefonas būna užimtas arba jo niekas nekelia), kol pavykdavo paskambinti į gydymo įstaigą ir susitarti dėl vizito. Atėjus vizito dienai dažnai tenka stovėti eilėje, o paskui dar laukti registratūroje, kol būna užpildomi reikalingi dokumentai. Daugelyje gydymo įstaigų jau taikoma praktika, kad paskiriamas konkretus laikas, kuriuo turėtum patekti pas gydytoją. Tačiau praktika rodo, kad nors ir tau paskirtas konkretus vizito laikas, dar tenka laukti prie kabineto durų, kol gydytojas baigs užtrukusias pacientų apžiūras. Jeigu pasisekė, po pusvalandžio gydytojas tave priims, apžiūrės, kažką greitai suraitys paciento knygelėje ir išrašys receptą. Išėjęs iš gydytojo kabineto dažnai negalėsi perskaityti, kokią ligos diagnozę jis parašė, nes paciento kortelė lieka pas jį. Tiesa, visai neseniai po gydytojo parašyta ligos diagnoze pradėta reikalauti pasirašyti. Tačiau labai dažnai gydytojo raštą sunku įskaityti, o ir nebūna laiko gilintis, kas parašyta paciento kortelėje. Galiausiai gavęs receptą jau gali skubėti į vaistinę nusipirkti išrašytų vaistų ir pavargęs grįžti į namus gydytis.

Net kalbėti nereikia, kad tokia vizito tvarka nėra gera nei patiems gydytojams, nei tuo labiau pacientams, nes sugaištama labai daug laiko dokumentų pildymui ir panašiems dalykams. Tačiau išvardintas problemas padėtų išspręsti e-Medicina – bendra Lietuvos pacientų ir gydymo įstaigų informacinė sistema, suteikianti galimybę pacientams greičiau ir patogiau užsiregistruoti vizitui pas gydytoją, o gydytojui greičiau sutvarkyti formalius su paciento apžiūra susijusius dalykus.

Pirmas mažas žingsnis į e-Mediciną Lietuvoje jau žengtas – bendra elektroninė registravimosi vizitui pas gydytoją sistema sergu.lt jau veikia. Tačiau aš turiu kitokią elektroninės medicinos plėtros viziją. Manau, turėtų būti sukurta bendra pacientų informacinė sistema, leidžianti atsisakyti ne tik “popierinės” registracijos, pacientų ligos istorijos, bet apimanti ir elektroninius receptus bei konsultacijas su gydytojais internetu.

Įsivaizduokime, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas (pacientas) turėtų lustinę kortelę ar tiesiog prisijungimo duomenis (prisijungimo vardą ir slaptažodį), leidžiantį prisijungti prie šios sistemos. Susirgęs pacientas, internetu galėtų daug patogiau užsiregistruoti vizitui pas gydytoją. Taip pat būtų galima nurodyti ligos simptomus, kad gydytojas prieš paciento apžiūrą galėtų kompiuteryje peržiūrėti registraciją ir tinkamai jai pasiruošti.

Atėjus apsilankymo dienai pacientui nebereikėtų laukti registratūroje, kol bus užpildyti dokumentai (visa paciento ligos istorija būtų sistemoje), o galėtų iš karto eiti pas gydytoją. Tokia sistema tikriausiai leistų efektyviau valdyti vizitų laiką, todėl galimai sumažėtų eilės prie gydytojo kabineto durų.

Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, ligos istoriją galėtų greitai užpildyti kompiuteriu. Jeigu reikalingi tyrimai, iš karto būtų galima jiems užregistruoti. Atlikus tyrimus, rezultatai iš karto atsidurtų ligos istorijoje, o gydytojui nusiunčiamas pranešimas. Dažnai gydytojas, remdamasis tyrimo rezultatais ir antrą kartą nesusitikdamas su pacientu, ligos išvadas galėtų parašyti sistemoje, kurias pacientas namuose galėtų peržiūrėti internetu.

Taip pat tokia sistema leistų gydytojui išrašyti elektroninius receptus. Pacientui nebereikėtų su savimi nešiotis popierinių receptų ar kompensuojamų vaistų knygelės. Jis vaistinėje galėtų pateikti savo lustinę kortelę ir gauti išrašytus vaistus.

Tokia elektroninė sistema pacientui leistų ne tik sutrumpinti vizito laiką, bet ir internetu sekti ligos istoriją. Be to, būtų išsprendžiama skirtingose gydymo įstaigose parašytų ligos istorijų problema – visų ligų istorijos būtų saugomos vienoje vietoje ir bet kuris medikas jas galėtų peržiūrėti.

Bet, žinoma, yra ir kita medelio pusė – didelė dalis visuomenės (ypač vyresnio amžiaus žmonės) dar nemoka arba neturi galimybių naudotis informacinėmis technologijomis. Tokie žmonės galbūt nepajaustų visos elektroninės medicinos naudos ir jiems turėtų būti suteikta galimybė užsiregistruoti telefonu.

Be to, norint įdiegti tokią sistemą Lietuvoje reikėtų nemažo finansavimo. Visų pirma, senas ligos istorijas reikėtų perkelti į skaitmeninį formatą. Taip pat dažno gydytojo kabinete dar nėra kompiuterio. Taigi daugiausiai išlaidų elektroninės medicinos sistemos diegime pareikalautų pačios sistemos kūrimas (įskaitant senų duomenų perkėlimą į ją) ir gydytojų darbo vietų modernizavimas bei apmokymas dirbti.

Tačiau pagrindinis šio įrašo klausimas buvo, ar apskritai tokia sistema Lietuvoje įmanoma. Be jokios abejonės, elektroninę šalies medicinos sistemą sukurti ne tik įmanoma (tikriausiai tai galėtų padaryti bet kuri didesnė Lietuvos IT kompanija), bet ir būtina. Tikiu, kad atslūgus vyriausybės biudžeto taupymo bangai, bus pamąstyta, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšas būtų galima investuoti ne tik į ligoninių pastatų rekonstrukciją bei modernizavimą, bet ir į pacientui bei gydytojams naudingos sistemos kūrimą.

Panašūs įrašai:

  1. Elektroninio parašo taikymai Lietuvoje
  2. Kelionės po Lietuvą, įdomūs maršrutai ir lankytinos vietos Lietuvoje
Kategorijos: Savaitės tema, Technologijos Žymos:
  1. 2009.12.02 18:05 | #1

    Patiko. Is principo ideja labai gerai. Tiesiog super… BET 2/3 jei ne daugiau gydytoju nemoka dirbti kompiuteriu. O tie kurie dirba… as to nepavadinciau darbu. vienu pirstu barskinti klaviatura uztruks gerokai ilgiau.

    Tokia vizija yra labai gera, bet jai igyvendinti reikes desimtmeciu. bet butu galima sutaupyti labai.. labai daug laiko ir pinigu.

  2. 2009.12.02 18:15 | #2

    Sutinku, kad nemoka kompiuteriu dirbti didelė dalis gydytojų, bet gydytojai – tai žmonės turintys aukštąjį išsilavinimą ir dažnai imlesni mokymuisi, todėl galbūt nebūtų taip sunku išmokti dirbti kompiuteriu.

    • Kestutis
      2010.12.30 15:17 | #3

      Evaldai, jų išsilavinimas niekuo jiems nepagelbėja, 100%. Daug mediku gan garbaus amžiaus žmonės, kompiuteris jiems baubų baubas. Ne paslaptis, yra nemažai rusakalbiu gydytojų, jie net dorai lietuviško sakinio nesurezga, o rašyti moka patys suprantat kaip aiškiai.

      Reforma nusimato tai labai gera, bet tikrai laiko reikės ir ryžto.. ir manau kitų, jaunesnių gydytojų, kad klaviatūra mokėtu maigyti trim pirštais.

      Dar gan nemažas galvos skausmas, tai duomenų apsauga, tos virtinės prisijungimo vardų ir slaptažodžiu…

      Pabaigai…
      Vienu sakiniu.. mano galva, technologinių požiūriu reikia eiti dar toliau, čia prifantazuoti galima daug.. Bet realybėj, bus atmetimo reakcija.

      • 2010.12.30 15:39 | #4

        Dabar tiksliai nebeatgaminu, bet kažką viena ausimi lyg ir esu girdėjęs, kad buvo bandoma pacientų korteles skanuoti ir paversti skaitmeniniu pavidalu. Tik čia galiu kažką painioti, galbūt čia UK taip. Tai visgi progresas vykstas. Jau ir pas gydytoją galima užsiregistruoti internetu. Reikia tiktai laiko ir tikrai, manau, turėsime elektronines pacientų korteles… Aš bent jau laikausi nuomonės, kad bet kokios sistemos stabdis negali būti žmonės, kurie galbūt nemokės ja naudotis.

  3. 2009.12.02 18:40 | #5

    Žinoma, viskas įmanoma, viskas labai gražu ir panašiai, bet kaip visada turime bėdą, kad mums stinga lėšų (nors skaičiau, kad jau suinvestuota apie 7mln. litų, o praktiškai niekas neveikia) ir noro. Sovietinių laikų gydytojams (gink Dieve, ne visiems) niekada nebus geresnio būdo, kaip ant tris šimtus karto perdirbto popiergalio parašyti "ale" diagnozę, ir išrašyti vaistų.

    Girdėjau, kad iš vis į šią sistemą žadama investuoti 124mln litų. Kai pagalvoji, ar nebūtų geriau tokiai šaliai už tuos pinigus nupirkti bent švirkštų pacientams, nes kaip žinome, pagal dabartinę sistemą gydymo įstaiga NESUTEIKIA tokių resursų.

  4. 2009.12.02 19:03 | #6

    O man tai apskritai skaudu, kad Lietuvoje, nors ir yra pinigų (iš ES fondų), bes jie panaudojami vaizdžiai tariant kelių į niekur tiesimui. Jokio investavimo į žmones, žinių ekonomiką, mokslą – šiuolaikinę pramonę varančius dalykus…

  5. 2009.12.02 19:18 | #7

    Jei būtų noras ar valia, tokia sistema tikrai būtų įdiegta. Nemokantys kompiuteriu dirbti gydytojai – mažiausia iš problemų. Ar tokiai sistemai sukurti tokių pinigų kaip minėjo Edvinas? Realiai ne. Vienas sunkesnių uždavinių – tai ligos istorijų suvedimas į duomenų bazes. Ar tokio sistema kuo nors ypatinga? Irgi ne. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti kad ir gyventojų ir įmonių kreditavimo istorijos ir reitingo duomenį bazes arba tai būtų kažkuo panašu į senai jau žinomas CRM sistemas. Bet vėl gi, reikia noro kažką daryti dėl piliečių.

  6. 2009.12.02 19:53 | #8

    Sistemą sukurti teoriškai turėtų būti nebrangu (na gal tik nuskenavimas ligų istorijų yra šiek tiek problematiškas), bet praktika rodo, kad Lietuvoje viskas taip išsipučia, kaina išauga, o valstybinius konkursus laimi nebūtinai mažiausią kainą pasiūliusi įmonė.

  7. 2009.12.02 20:03 | #9

    Vėl gi, mažiausia kaina – tikrai nėra geriausias kriterijus, nes tai reiškia ir prasčiausią kokybę arba tikroji kaina pasimato projekto eigoje. Kita medalio pusė – pačios sistemos sukūrimas ir įdiegimas nebus sėkmingas, jeigu nebus tam sukurtos visos tokios sistemos funkcionavimui būtinos sąlygos. Turiu omeny tiek ir vidines procedūras, tiek ir teisinius aktus. Jei tai bus aklai pritaikyta dabartinei egzistuojančiai ligonių registracijos ir apskaitos popierinėms sistemoms, nauda bus nulinė, o gydytojams tik padaugės darbo tvarkant visokius formalumus.

  8. 2009.12.02 20:38 | #10

    Jeigu neklystu, tai valstybiniuose užsakymuose nors keičiasi reikalavimai projekto eigoje, kainos didinti negalima (galiu klysti, nesu dirbęs su valstybiniais IT projektais). Dėl procedūrų taip, jeigu bus daroma tik dėl to, kad daryti, naudos jokios nebus.

  9. 2010.01.01 21:47 | #11

    mintys tikrai neblogos, bet tai yra utopija. visų pirma noriu pakomentuoti tavo šiokį tokį pasipiktinimą, dėl to kad paciento kortelė lieka pas gydytoją. Šiandien ligos istorijos, kaip juokauja medikai, rašomos prokurorams, nes lietuviai sugalvojo naują darbo rūšį – duoti gydymo įstaigas į teismą ir prašyti žalos, tebūnie pagrįstos ar nelabai, atlyginimo. Ligos istorijoje esantis įrašas apie pacientą yra jo nuosavybė, o ligos istorija – gydymo įstaigos. Tai elementaru, kad ji pacientams neduodama. Galima prašyti ją nusikopijuoti.
    Kodėl tai utopija? Todėl, kad imliausia naudotis kompiuteriu visuomenės dalis pas gydytojus lankosi mažiausiai. 18-45 metų amžiaus grupės žmonių apsilankymo pas gydytoją vidurkis – 1 kartas per 1-2 metus. Nekalbu apie nėščiąsias ir visus nelaimingus atvejus (ypač jaunų vyrų), nes juk… neužsiregistruosi gavęs traumą, kai pagalbos reik staiga.
    Daugiausiai lėšų ir laiko "suvalgo" naujagimiai ir žmonės virš 65 metų amžiaus (iš jų manau tik mažas procentas sugebėtų naudotis kompiuteriu). Vien tik Vilniaus centro poliklinikai įsivesti e-sveikatą kainavo per 8mln litų. padauginkime tai iš visų šalies poliklinikų ir ligoninių. Be to, istorijos turi būti matomos auditui, VLK, SAM'ai ir dar begalei institucijų (Savivaldybės etc…)
    Santariškėse jau veikia kažkas panašaus. Kol kas tik viduje. Paciento duomenys yra skaitmeniniame lygyje, tai reiškia, kad tik įrašytas radiologo komentaras tuojau pat matomas visiems, priėjimą turintiems gydytojams (priklausomai nuo paciento, ligos, tyrimo juos matyti gali skirtingos gydytojų kategorijos).
    Labai naudingas dalykas centro poliklinikoje yra tiesioginis registravimas, tarkim jei esi pas savo seimos gydytoją, o jis tave siunčia kardiologo konsultacijai, jis gali tiesiai iš savo kompiuterio užregistruoti tau tinkamu metu.

    • 2010.01.02 8:50 | #12

      Giedre, ačiū už išsakytas mintis. Nesutikčiau, kad ligos istorija turėtų būti gydymo įstaigos nuosavybe. Lankydamasis gydymo įstaigoje aš moku už paslaugą (tiesiogiai arba mokesčių pavidalu), todėl ligos istorija yra mano kaip paciento nuosavybė, už kurią aš sumokėjau. Antra, popierines knygeles lengva perrašyti – išplėšei lapą, įklijavai naują ir nelaimės atveju gydytojo atsakomybės nebelieka (tokių atvejų Lietuvoje buvo ne vienas). Trečia, lankydamasis skirtingose gydymo įstaigose, skirtingi gydytojai galės peržiūrėti skirtingų gydytojų išrašytas istorijas (nereikės neštis iš stomatologo kabineto, ligoninės ar poliklinikos skirtingų ligos istorijų).
      Na, ir pagrindinis dalykas būtų tai, kad nesvarbu, ar pacientas moka naudotis IT, ar nemoka. tokia sistema įneštų skaidrumo sveikatos sektoriuje, leistų sumažinti išlaidas, kas moka naudotis IT, leistų patogiau sekti savo ligos istorijas, peržiūrėti tyrimo rezultatus, išrašytus vaistus ir pan.

      • 2010.01.02 16:07 | #13

        matai, kaip tu bijai kad gydytojas išplėš lapą, taip gali gydytojai bijoti, jog taip pat pasielgs pacientai.
        tačiau aš galvoju skaidru ar ne, pirmiau įsiveskim balsavimą internetu, o paskui matysim kokie mes broliai mokame sąžiningais būti ;]

  1. 2010-01-07 2:55 | #1