Į pradžią > Reportažas > Neapolis – šiukšlių, mafijos ir Vezuvijaus ugnikalnio miestas

Neapolis – šiukšlių, mafijos ir Vezuvijaus ugnikalnio miestas

Naples. Litter around

Konteineris siūbavo kranui jį keliant laivo link. Tartum plūduriuodamas ore, mechanizmas, jungiantis konteinerį su kranu, negalėjo sustoti nei sekundei. Judant atsivėrė blogai uždaryto konteinerio durelės ir iš jo pabiro dešimtys kūnų. […] Tai buvo kinai, kurie niekada nemiršta. […] Kūnai, kuriuos drąsiausiose fantazijose galima būtų įsivaizduoti patiektus restoranuose, užkastus daržuose šalia fabrikų, įmestus į Vezuvijaus ertmę. […] Jie visi buvo atsidėję pinigų laidotuvėms gimtajame mieste Kinijoje. Atiduodavo dalį uždarbio mainais už pažadėtą kelionę atgalios, po mirties. Už šiek tiek vietos konteineryje ir mažą gabalėlį Kinijos žemės. […] Viskas, kas tik yra, praeina pro čia. Čia, pro Neapolio uostą.

Roberto Saviano “Gomora”

Tokiais niūriais žodžiais Roberto Saviano, italų rašytojas ir žurnalistas, pradeda savo bestseleriu tapusią knygą “Gomora”, kurioje aprašo italų mafijos kamoros verslo ir nusikaltimų pasaulį. Knygoje autorius pasakoja apie jo gimtojo Neapolio situaciją: gyventi čia reiškia pasmerkti save bandymui išlikti, taikantis prie mafijos diktuojamų taisyklių.

Ilgai atidėliojau įrašą apie dar pavasarį aplankytą Neapolį. Norėjau perskaityti “Gomorą”, kad pavyktų susidaryti tikrąjį šio miesto vaizdą, tokį, kurio nepamatysi būdamas turistu Neapolyje. Visgi tik dabar pradėjau skaityti šią knygą. Bet nutariau parašyti įrašą, nes nieko panašaus, kas aprašoma knygoje, Neapolyje nepamačiau.

Ankstyvas rytas Romos Termini stotyje. Traukinys į Neapolį turi išvykti prieš aštuonias, o mes į stotį atvykstame iki traukinio likus tik 15 minučių. Žiūrime į traukinių išvykimo grafikus švieslentėse, bet niekur nesimato traukinio į Neapolį. Šiek tiek sunerimstu. Maža mašinyte stotyje patruliuojantys karabinieriai paaiškina, kad turime lipti į traukinį, vykstantį Palermo kryptimi. Traukinys labai primena lietuviškus, vykstančius iš Vilniaus į Klaipėdą. Kupė sėdime šešiese. Draugiškas pagyvenęs italas vis bando mus užkalbinti, bet nemoka nė žodžio angliškai, tik vis kartoja Americano. Kažkodėl Italijoje mus daug kas laikė amerikiečiais. Gal kaltas mano amerikietiškas akcentas kai kalbu angliškai.

Traukiniu važiuoti vienas malonumas. Kai nereikia sėdėti prie automobilio vairo greitkelyje, o gali tiesiog gėrėtis besikeičiančiais pietų Italijos vaizdais. Kur bepažvelgsi – vynuogynai. Kartais juos pakeičia kalnai, tuneliai per juos. Kartais pro traukinio langą atsiveria ramios jūros, su joje plūduriuojančiais laiveliais, vaizdas. Važiuodamas traukiniu taip pat gali šiek tiek įsijausti į vietinių gyvenimą, nors ir nesupranti kalbos.

Po pustrečios valandos pasiekiame Neapolį. Prieš vykdamas čia buvau internete prisiskaitęs visokių neigiamų atsiliepimų apie šį miestą: apie kišenvagius, apie piktus žmones, apiplėšimus ar net mafijos susišaudymus gatvėse. Viso to patirti nepavyko, bet visgi savo daiktus saugojau.

Pagrindinis tikslas važiuojant čia buvo aplankyti Vezuvijų – vieną iš keleto aktyvių Europos ugnikalnių ir potencialiai pavojingiausių, nes jo išsiveržimą pajustų 3 mln. žmonių. Todėl išlipę iš traukinio einame išsiaiškinti kaip ten nuvykti. Reikia traukiniu važiuoti iki Ercolano miestelio, o iš ten – autobusu iki Vezuvijaus viršukalnės.

Neapolis savo kaip šiukšlių miesto vaizdą parodo jau stotyje – visur nešvaru, ant traukinių bėgių primėtyta šiukšlių. Kokį pusvalandį pastoviniavę stotyje daugiausiai tarp piktų susiraukusių italų lipame į traukinį. Viduje sausakimša, bet važiuoti reikia neilgai. Turistai saugo savo kuprines. Tame pačiame vagone važiavo grupelė amerikiečių, tikriausiai kaip mes skaičiusių istorijų  apie vagystes Neapolyje. Todėl labai saugojo kuprines.

Ilgai ieškoti autobuso iki Vezuvijaus nereikėjo. Vos tik išėjus iš Ercolano stoties mus pasitiko per visą kiemą garsiai rėkiantys vaikai, šaukiantys Vesuvio. Sumokėję po 10 eurų (į kainą įskaičiuotas ir bilietas į Vezuvijaus parką) jau sėdime sename Fiat autobusiuke ir riedame Ercolano gatvėmis. Prieš akis – Vezuvijaus vaizdas.

Naples. On the road to Vesuvio

Kelionė ne trumpa, ilgai užtrunkame, kol siaurais serpantinais pakylame iki Vezuvijaus viršukalnės. Su autobusiuku užveža gal į kokių 700 metrų aukštį.

Naples. Guarding Vesuvio

Likusį atstumą, kokius 300 metrų iki viršukalnės, maždaug 2 km vingiuotu taku, tenka įveikti pėsčiomis. Takas – smėlis, uolienos, vulkaniniai akmenys, vietomis pelenai, pemzos. Labai daug dulkių. Italijoje dar tik pavasaris, todėl oras labai geras – nei per karšta, nei per šalta. Dar prisideda gaivus vėjelis, pučiantis nuo jūros. Ore tvyro vos juntamas sieros kvapas, susimaišęs su pavasarišku kalnų gaivumu.

Day 127. View from Vesuvio

Kuo labiau artėji link viršukalnės, tuo gražesnis vaizdas atsiveria: apačioje mažesnės kalvos, tolumoje – Neapolis ir jo apylinkės, jūroje plaukiojantys laivai. Viskas apačioje susimaišo su nuo jūros kylančia migla:

Naples. View from the top of Vesuvio

Artėjant prie Vezuvijaus viršukalnės jau galima apžiūrėti ir ugnikalnio kraterį. Jis toks didelis (700 m. pločio, 200 m. gylio), kad net turėto plačiakampio objektyvo nepakako sutalpinti į kadrą.

Naples. Crater of Vesuvio

Iš kraterio vidaus matomi kylantys garai, juntamas sieros kvapas. Keistas jausmas stovėti ant kalno, kurio viduje – pragariška lava, prieš tūkstančius metų sunaikinusi Pompėją. Šiandien Vezuvijus laikomas miegančiu ugnikalniu, paskutinis jo išsiveržimas buvo prieš 60 metų.

Naples. View from the top of Vesuvio

Kadangi turime tik 2 valandas (tiek vairuotojas mūsų lauks), tai greitiname žingsnį iki viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Čia dar kartą pasigėrime apylinkių vaizdais, apžvelgiame ugnikalnio kraterį, prisirenkame ugnikalnio uolienų ir leidžiamės žemyn. Apačioje suvenyrų parduotuvėje dar nusiperkame Vezuvijaus uolienų atsiminimui ir tuo pačiu autobusiuku keliaujame atgal.

Naples. Couple on the top of Vesuvio

Traukinys atgal į Romą išvyksta tik vėlai vakare, todėl turime dar visą pusdienį apžiūrėti Neapolį. Iš anksto nebuvome suplanavę, ką norėtume pamatyti, nežinojome žymiausių vietų, todėl tiesiog vaikščiojome po miesto centrą, užsukdami į vieną kitą atokesnę gatvelę pažvelgti į neapoliečių gyvenimą ir kasdienybę iš arčiau.

Napoli streets

Neapolis didelio įspūdžio nepaliko. Tyliai mąsčiau, kad atsidūriau itališkame Kaune. Daug apgriuvusių, apleistų pastatų. Gatvėse pilna šiukšlių, vietomis vis dar stūkso didžiuliai šiukšlių kalnai. Nors Neapolis prieš keletą metų buvo išbridęs iš šiukšlių krizės, kai miestas buvo paskendęs jose, bet istorija panašu vėl kartojasi. O galbūt kaltas ir neapoliečių bruožas nesirūpinti, kas dedasi už jų namų durų. Šiukšlės tiesiog paliekamos gatvėje:

Naples. Litter in the street Naples. Contrasts of Naples

Netgi centrinėje miesto aikštėje visur pilna šiukšlių ir po jas besirausiančių žmonių.

Naples. Searching for goods

Neapolis paliko labai vargingo miesto įspūdį. Duobėtos gatvės, seni aplamdyti automobiliai, pikti susiraukę žmonės, aprašinėtos ištrupėjusios namų sienos. Centrinėje miesto gatvėje arba prie stoties įrengtos turgavietės, kuriose pardavinėjamos daržovės, drabužiai (panašūs kaip mus Gariūnuose – pigios žymiausių dizainerių klastotės), visokie rakandai. Daug tamsaus gymio pabėgėlių iš Afrikos ar Rytų. Tai ne turistinis miestas, todėl visą laiką mus lydėjo italų žvilgsniai. Sunku suprasti, ko jie nori, ką galvoja. Taip pat gatvėje pamatę turistus iš karto prisistato su savo prekėmis. Man norėjo parduoti iPad’o ir iPhone’o kopijas.

Naples. The main shopping street

Grįžtant prie pradžioje minėtos Roberto Saviano knygos, lengva suprasti iš kur Neapolio skurdas. Šio miesto žmonės dirba sistemai (mafijai), mafija suteikia jiems būsto paskolas, mafija jiems moka algas (kokius 500 eurų už varginantį 12 valandų darbą siuvykloje). Mafija į narkotikų verslą įtraukia vaikus, gatvėse būdavo apiplėšinėjami žmonės. Jokios pramonės (tokios kaip ji suprantama Vakarų šalyse). Mafija valdė šiukšlių verslą, iš visos Italijos į Neapolį buvo vežamos toksinės atliekos ir užkasamos čia. Sąrašą galima tęsti ir tęsti…

Aišku, negalima nepaminėti ir Neapolio išskirtinio bruožo – drabužių, pakabintų tarp namų, ant balkonų, langinių. Kartais juokais drabužiai vadinami Neapolio vėliava.

Naples. Clothes - the flag of Naples

Žiūrėjau ir negalėjau suprasti, kaip pakabinami ir kai išdžiūsta nukabinami tarp dviejų gretimų namų pakabinti skalbiniai.

Naples. Apartments

Dar keletas kadrų iš ramios šeštadienio popietės Neapolyje:

Naples. Calm Saturday
Naples. Reading

Dar šiek tiek paslampinėję po miestą ir neatradę kažko įdomaus, kas galėtų sudominti, o ir pats Neapolis didelio susidomėjimo nesukėlė, pradėjome kurpti planus, ką čia nuveikus.

Naples. Church

Norėjosi ištrūkti kur nors prie jūros. O iki traukinio išvykimo buvo dar likę kokios 5 valandos. Mąstėme galbūt nuvykti iki Salermo, bet šiek tiek mažai laiko buvo likę ir atsisakėme šios idėjos. Vienas toks neapolietis rekomendavo traukiniu nuvykti iki Pozzuoli miesto. Sakė, kad visai nieko kurortinis miestelis. Nusprendėme pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Įsigijome bilietus ir išvykome. Tačiau traukinys gana lėtai važiavo, vienoje stotyje teko persėsti į kitą (ačiū italei, kuri paaiškino tvarką, kad mums reikia persėsti į kitą traukinį). Sugaišome nemažai laiko, todėl atsisakėme planų vykti iki Pozzuoli.

Išlipome artimesniame kurortiniame miestelyje – Bagnoli.

Naples. In the streets

Miestelyje karo metais buvo įkurta belaisvių stovykla. Dabar matosi stovintys apleisti buvusių įmonių pastatai. Tirėnų jūros įlanka iš abiejų pusių apsupta uolomis, ant kūrių stūkso daugybė namų.

Naples. Bagnoli streets

Deja, nepamatėme to atvirukuose matyto Tirėnų jūros grožio. Jūra užteršta, vanduo tamsus, ant uolų daug tamsių apnašų. Kaip paaiškino skrajutes dalinusi italė, Bagnoli pakrantes užteršė buvusios gamyklos. Dabar žmonės kovoja, kad jūros pakrantės būtų išvalytos.

Naples. Bagnoli
Naples. Tyrrhenian seaside near Bagnoli

Bagnoli pasirodė gana mielas itališkas miestelis, kuriame žmonės niekur neskuba, o tiesiog ramiai džiaugiasi gyvenimu.

Naples. Bagnoli town life

Deja, neilgai pasivaikščioję išskubėjome atgal į traukinį. Stotelėje teko susidurti su italų neorganizuotumu – jokių grafikų, traukinys turėtų atvykti apie 8 val., bet jo vis dar nėra. Klausiame stoties darbuotojo, kada pasirodys traukinys, o šis italas vis kartoja soon soon ir vis linksi galva. Pradėjome nerimauti, kad nebespėsime į traukinį, išvykstantį į Romą.
Naples. Bagnoli

Laimei, traukinys šiaip ne taip pasirodo, sėkmingai pasiekiame Neapolį, spėjame dar išgerti kavos ir išsekę jau sėdime traukinyje, grįžtančiame atgal į Romą…

Pažintis su Italija baigėsi. Nuostabi šalis. Yra ko pamatyti kiekvieno skoniui ir norams. Liko dar tiek daug pamatyti ten, tiek daug pažinti, aplankyti naujas vietas. Mesdamas monetą į Trevi fontaną Romoje pažadėjau sau dar grįžti į šią šalį…

Panašūs įrašai:

  1. Toks artimas ir tuo pačiu tolimas miestas – Talinas
  2. Bundantis miestas
Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,
  1. Vita
    2011.12.16 13:35 | #1

    Studijuojant teko gyventi Neaoplyje 1 metus. Per tą laiką teko pamatyti daug daugiau nei šiukšlių konteinerius ir vargingiausius miesto rajonus :) Keista, kad pagrinde nuotraukos vien iš ten.
    Tai, yra ten tos mafijoziškos, netvarkingumo dvasios, bet lygiai taip pat yra ir tikrai įspūdingų vietų. Gaila, kad jūsų gidas neparodė, to kas iš tikro Neapoly gražu, kad nebuvot Villa Floridiana, nevaikščiojot Via Chiaia, Nebuvot Castel del Uovo, Castel Nuovo, nematėt, iš kur atsirado pica…na per kelias dienas tikriausiai to ir nepamatysi. Kitą kart kai važiuosit ten, rašykit man, papasakosiu, kur eiti ir kur neiti Neapoly :)
    O jei norėjot gražios jūros netoli miesto, reikėjo nuplaukti i Capri, mėlynesnė kaži ar būna :))))

  2. Ivette
    2012.06.30 18:47 | #2

    laba Vita,
    As kaip tik planuoju aplankyti Neapoli, ir matau kad tu tirkai zinai ka zavaus ten pasiziureti. Gal galetum papasakoti daugiau. Planuojam uzlipti i Vezuviju, busim su motociklu, tad turesim ir laiko ir galimybe kazkur aplink apsidairyti, taip pat kazkur ir apsistoti (gal turi ideju kur geriau?) Aciu!

  3. Ivette
    2012.06.30 18:47 | #3

    @Vita
    laba Vita,
    As kaip tik planuoju aplankyti Neapoli, ir matau kad tu tirkai zinai ka zavaus ten pasiziureti. Gal galetum papasakoti daugiau. Planuojam uzlipti i Vezuviju, busim su motociklu, tad turesim ir laiko ir galimybe kazkur aplink apsidairyti, taip pat kazkur ir apsistoti (gal turi ideju kur geriau?) Aciu!

  4. Ema
    2013.04.14 11:50 | #4

    Sveki planuoju kelione i Neapoli. Musu planas butu toks:
    anksti ryte isvykstame is Romos traukiniu. Kai pasiekiame neapoli planuojame eiti i Da Michele picerija(girdejau ten ilgos eiles) tada pavalge kilti i vezuviju ir jei liks siek tiek laiko apziureti miesta. Norejau pasiteirauti gal geriau butu is pradziu apziureti miesta o poto kilti i Vezuviju, bet ar uo laiku vaziuos autobusai, o gal nespesime ivakarini traukini link Romos? patarkite ka daryti po ko. (bet i Da Michele vis vien eisime pirma nes po pietu gali nebelikti picos teslos) P.S. i neapoli vyksime ketvirtadieni
    Is anksto aciu!- EMa

  5. Tomas
    2016.09.18 20:11 | #5

    Norėtume sužinoti, ką verta aplankyti? Ačiū

    @Vita

  1. Atsekčių dar nėra.