Į pradžią > Savaitės tema > Pinigų kaupimas senatvei (1): Lietuvos pensijų sistema

Pinigų kaupimas senatvei (1): Lietuvos pensijų sistema

Eat money

(waɪ.tiː’s nuotrauka)

Skaitant pastarųjų kelių mėnesių naujienas apie SODROS biudžeto skolą, mažėjantį jaunų gyventojų skaičių Lietuvoje, ketinimus ilginti pensinį amžių, susimąsčiau, kad verta pradėti galvoti apie ateitį ir apie tai, kokios bus mano pajamos išėjus į pensiją. Ar po 40 metų valstybė bus pajėgi išlaikyti tikėtina labai didelę pensininkų “armiją”? O galbūt apskritai po tiek metų didelė dalis gyventojų bus emigravusi ir nebebus pakankamai darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų uždirbti pensiją senesniems. Todėl tikriausiai verta pradėti taupyti pinigus papildomai pensijai? Jeigu taip, tai kokia forma taupyti pinigus? Keliais įrašais pabandysiu apžvelgti tai, ką sužinosiu domėdamasis pinigų kaupimo senatvei būdais: pensijų fondais, gyvybės draudimu, kaupiamaisiais indėliais, investavimo galimybėmis. Šiandien šiame įraše apžvelgsiu Lietuvos pensijų sistemą.

Pensijų sistemos užuomazgomis Lietuvoje galima laikyti tarpukario laikus (po 1926 m. įsteigtos Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos), kai pensijos buvo pradėtos mokėti kariams. Tačiau iki pat karo Lietuva taip ir nesugebėjo sukurti pensijų sistemos visiems šalies gyventojams. Tokia sistema atsirado tik po 1964 metų, kai pensijos Sovietų Sąjungoje buvo pradėtos mokėti kolūkiečiams. “Sava” socialinio draudimo pensijų sistema pradėta kurti 1990 metais (tais pačiais metais įkurta ir SODRA). Per visą nepriklausomybės laikotarpį ši sistema įstatymų pavidalu buvo vis keičiama, kol 2003 metais buvo nuspręsta iš esmės keisti visą Lietuvos pensijų sistemą (pensijų reforma).

2003 metais pradėtos vykdyti pensijų reformos esmė – pereiti prie kelių pakopų sistemos, kuri remiasi kaupimu. Šios reformos esmė ta, kad kiekvienas dirbantis žmogus, kuris moka mokesčius valstybei, dalį pensijos savanoriškai gali kaupti asmeninėje sąskaitoje, kuri yra jo pasirinktame pensijų fonde. Todėl žmonėms, išėjusiems į pensiją, suteikiama galimybė ne tik gauti pensiją iš SODROS, bet dar gauti papildomų lėšų iš privačių pensijų fondų. Lietuvos pensijų sistemos schema:

Lietuvos pensijų sistemos schema

Kodėl tokia sistema pradėta kurti Lietuvoje? Kodėl reikėtų kaupti lėšas privačiuose fonduose? Atsakymas į šiuos klausimus būtų labai paprastas. Kaip žinia socialinis draudimas (SODRA) veikia solidarumo principu – mes mokame įmokas SODRAI, kuri iš gautų pajamų “išlaiko” mūsų tėvus ir senelius. Kai sulauksime senatvės mus lygiai taip pat išlaikys mūsų vaikai. Tačiau Lietuvos visuomenė sparčiai senėja (mažėja gimstamumas, dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ilgėja gyvenimo trukmė). Taip pat vis didesnė dalis jaunų (darbingo amžiaus) žmonių išvyksta į užsienį ir nebemoka įmokų SODRAI. Todėl sparčiai mažėja dirbančiųjų ir mokesčius SODRAI mokančiųjų žmonių skaičius. Dėl šių priežasčių jau šiandien SODRA susiduria su problemomis mokėdama socialines išmokas (tame tarpe ir pensijas).

Šiuo metu Lietuvoje vidutinė pensija yra 830 litų, o vidutinis atlyginimas 2009 m. III ketvirčio duomenimis – 2150 litų (neatskaičius mokesčių). Jau šiandien senatvės pensija yra kelis kartus mažesnė už vidutinį mėnesinį atlyginimą. Prognozuojama, kad 2030 metais Europoje vienas darbuotojas turės išlaikyti du pensininkus. Manau, kad panaši situacija gali ištikti ir Lietuvą. Galima tikėti prognozėmis, kad didės vidutinis mėnesinis atlyginimas (todėl ir SODROS pajamos), bet ar to pakaks, kad būtų išlaikytos didėjančios pensininkų gretos? Manau, kad po 30 ar 50 metų išmokos pensijai iš SODROS dar stipriai atsiliks nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Todėl kaupiant pinigus 2 ir 3 pakopos pensijų fonduose būtų užtikrintas papildomos pensijos mokėjimas. Kadangi šiuose fonduose kaupiamos pajamos yra investuojamos, todėl tikėtina, kad išmokos iš šių fondų viršys išmokas iš SODROS.

Apie skirtingus kaupimo pensijai būdus pakalbėsiu kituose įrašuose.

Panašūs įrašai:

  1. Lama BPO sistema užlūžo arba apie kreivarankius lietuvių programuotojus
  2. Kernavė – senoji Lietuvos sostinė
  3. Kaip Lietuvos Rytas saugo nepilnamečių asmens duomenis
  4. e-Medicina Lietuvoje – ar įmanoma?
Kategorijos: Savaitės tema Žymos:
  1. Komentarų dar nėra.
  1. Atsekčių dar nėra.