Evaldas Liutkus

Plungės dvaro rūmai

Šiandien Savaitgalio skaitinių rubrikoje aplankysime gražiausią Plungės vietą – kunigaikščių Oginskių parką.

Kunigaikščių Oginskių parkas yra vienas didžiausių Lietuvos parkų, esančių mieste. Parkas yra šalia Plungės dvaro sodybos (prie kunigaikščių Oginskių dvaro) ir suformuotas dešiniajame Babrungo upelio krante. Didžiąją parko dalį sudaro peizažinis parkas su vietiniais medžiais ir krūmais, tačiau be jokios abejonės gražiausia parko vieta – Plungės dvaro ansamblis.

Faktai

• Parko plotas: 58,3 hektarai
• Manoma, kad parkas įkurtas XVIII amžiaus viduryje.
• XIX amžiaus pabaigoje Mykolo Oginskio iniciatyva parkas pertvarkytas, jame iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių ir vietinių medžių, krūmų, liepų, uosių, skroblų alėjos.
• Centrinėje parko dalyje išsidėstęs keturių pastatų architektūrinis ansamblis, sudarytas iš neorenesansinio stiliaus dviaukščių rūmų, dviejų panašios architektūros pagalbinių pastatų ir neogotikinio stiliaus arklidžių.
• Parteryje tarp rūmų ir arklidžių yra iškastas baseinas, kurio viduryje stovi statula.
• Parke auga legendomis apipintas Perkūno ąžuolas (kamieno storis – apie 1,6 m, lajos skersmuo – apie 25 m).
• Šiuo metu parkas gerokai apnykęs, bet išsaugojo savo grožį.

Fotoreportažas

Taigi pažiūrėkime, kaip atrodo parkas ir dvaro ansamblis šiandien.

Gražiausia parko vieta – Plungės dvaro sodyba:

Plungės dvaro sodyba

Plungės dvaro pastatų kompleksas – vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. XIX amžiaus pirmoje pusėje dvaras priklausė Platonui Aleksandrovičiui Zubovui, Rusijos valstybės ir karo veikėjui. 1873 m. Plungės dvarą iš P.Zubovo nupirko kunigaikštis Ireniejus Oginskis, iš kurio dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Oginskis. Kunigaikštis M. Oginskis 1879 m. Plungėje vietoje senųjų rūmų pastatė naujus, aplinkui juos įrengė didžiulį parką, kuriame buvo keliolika tvenkinių.

Šiuo metu dvare veikia Žemaičių dailės muziejus. Nors dvaras išsaugojo savo grožį, tačiau laikas padarė savo – dvarui verkiant reikalingas remontas:

Plungės dvaro sodyba - Laiptai

Prie dvaro taip pat stovi žirgyno pastatai:

M.Oginskio dvaro žigynas

Dabar juose veikia sporto salė.

Iš kunigaikščio M.Oginskio laikų parke išliko keletas tvenkinių:

Plungės parkas - Tvenkinys

Visai neseniai visi parke esantys tvenkiniai buvi išvalyti, siekiant jiems sugrąžinti buvusį grožį.

Taip pat buvo restauruoti kriokliai tarp tvenkinių:

Plungės parkas - Krioklys

Parke taip pat yra išlikę keletas medžių alėjų. Gražiausia – ši nuo centrinių parko vartų iki Oginskių rūmų vedanti alėja:

Plungės parkas - Alėja

M.Oginskis, pastatęs naujus dvaro rūmus, taip pat pastatė pagrindinius parko vartus:

Parko vartai

Dieną parko vartai būdavo atviri, kad miestelėnai po parką galėtų vaikščioti laisvai. 10 val. vakaro juos uždarydavo, kad dvaro tarnautojai neitų naktimis į miestą švęsti. Tačiau tvora ir užrakinti vartai jų nesulaikydavo. Jaunimas išlipdavo per tvorą, o vyresnieji paprašydavo sargo, kad atrakintų vartus.

Parke taip pat išlikę tilteliai per iškastus tvenkinius. Vienas iš jų pavaizduotas apačioje:

Plungės parkas - Tiltelis per tvenkinį

Kunigaikščiai Oginskiai, o ypač Mykolas Oginskis, be jokios abejonės padarė labai didelę įtaką XIX a. – XX a. pr. Plungės ir visos Žemaitijos kultūriniam gyvenimui. 1873 metais kunigaikštis dvare įsteigė meno mokyklą, jame veikė orkestras. M.Oginskis buvo geranoriškas žmogus, palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių parodas. Valdant M.Oginskiui Plungės dvare mėgdavo lankytis žymūs to laiko kultūros ir meno veikėjai. 1889 – 1893 metais dvare gyveno, kūrė ir dvaro orkestre grojo žymus Lietuvos kompozitorius M.K.Čiurlionis. Pastarąjį dažnai aplankydavo poetas Antanas Baranauskas. Rūmuose taip pat dažnai lankydavosi Kretingos grafas Tiškevičius.

M.Oginksis taip pat buvo sukaupęs didžiulę meno kolekciją. Po dvaro nacionalizavimo dalis jos pateko į Lietuvos muziejus.

Mirus kunigaikščiui M.Oginskiui (1902 m.), kultūrinis gyvenimas nutrūko. Muzikos mokykla nutraukė savo veiklą, iširo orkestras. Rūmais rūpinosi jo žmona grafaitė Marija Skuževska Oginskienė. Ji dvare įsteigė našlaičių prieglaudą, kurioje išaugo apie 200 vaikų. Taip pat jos iniciatyva Plungėje veikė Mokytojų mokykla. 1905 metais, po lietuviškos spaudos panaikinimo, kunigaikštienė Plungėje įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą.

I-ojo pasaulinio karo metais rūmuose šeimininkavo vokiečiai, vėliau čia veikė keletas mokyklų. 1941 m. rūmus nuniokojo gaisras, o 1961 metais jie buvo atstatyti. Nuo 1994 metų rūmuose įsteigtas Žemaičių dailės muziejus.

Na, o pabaigoje, žymusis Mykolo Kleopo Oginskio (1765 – 1833) polonezas – „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Gražaus savaitgalio!

Nuorodos

Daugiau informacijos apie parką rasite aplankę šiuos puslapius:

• http://www.oginski.lt/PARKAI/plunparkai.lt.htm
• http://www.mockus.org/optimum/deksnys/plunge.html
• http://klaipedosmtkc.w3.lt/PLUNGeS%20DVARO%20PASTATAI.htm

Panašūs įrašai:

1. Užutrakio dvaras ir parkas
2. Trakų Vokės dvaras
3. Tuskulėnų dvaras
4. Verkių dvaras ir parkas
5. Liubavo dvaro malūnas