Evaldas Liutkus

1 dalis | 2 dalis

Sunkiai sekasi į blogą perkelti kelionių įspūdžius. O nuo pavasario (tuo labiau per vasarą) jų susikaupė gana nemažai. Šiandien noriu pabaigti pasakojimą iš pavasario kelionės į Romą. Pirmame įraše kalbėjau apie istorinę šio miesto pusę, antrame – apie Vatikaną, o šiame norėčiau papasakoti apie gyvenimą Romoje – minias turistų aikštėse, gatvės prekeivius, žymių dizainerių drabužių ir aksesuarų klastotes.

Po kelių dienų besilankant Romoje ji pasirodė dvejopa. Visų pirma kaip labai gražus istorinis miestas, kuriame kiekvienas ras ką pamatyti. Miestas turintis daugybę aikščių, pilnas turistų. Piazza Navona, Piazza Venezia, Piazza della Rotonda, Spanish Steps… Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tačiau Roma turi ir kitą ne tokią gražią pusę. Daug šiukšlių, ypač pasukus iš turistų lankomų vietų. Daugybę imigrantų: čigonai, turkai, pakistaniečiai ir daug kitų.

Vienas dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį besilankydamas Romoje, buvo tai, kad čia labai daug motociklų ir motorolerių. Jais užkištos visos gatvės ir kiemai (panašiai kaip Lietuvoje automobiliais). Italai važiavimą automobiliais ir autobusais (ar metro) keičia į motorolerius/motociklus, nes jiems lengviau rasti vietą pasistatyti. Taip pat motoroleriais galima greičiau pasiekti savo kelionės tikslą: mačiau ne vieną vairuotoją judrioje gatvėje važiuojantį prieš eismą, o apie praleidimą pėsčiųjų perėjoje galima tik pasvajoti – pikti italai prieš pėsčiųjų perėją ne tik kad ne pristabdo, bet dar ir padidina greitį. Be to, dėl milžiniškų transporto spūsčių, automobiliu gali ir nepasiekti miesto centro. Taip pat priešingai nei Vakarų ar Šiaurės Europos miestuose čia visiškai nepopuliarūs dviračiai. Mačiau gal tik vieną kitą pravažiuojantį dviratininką.

O ir nardyti motoroleriais tokiomis gatvelėmis žymiai paprasčiau:

Jau įrašo pradžioje užsiminiau apie aikštes Romoje. Kai kurias verta išskirti atskirai.

Piazza Navona – tikriausiai žymiausia Romos aikštė. 1-ame amžiuje pastatyta kaip stadionas miestiečiams, dabartinį savo vaizdą įgijo prieš kelis šimtmečius. Aikštė dabar tapusi turistų traukos centru. Joje menininkai pardavinėja savo darbus, šalia įsikūrusios kavinės. Aikštėje taip pat stovi du fontanai.

Daugelis aikščių Romoje “okupuotos” turistų ir sutiksi tik retą italą jose. Manau, nuotraukos viršuje pakankamai gerai atskleidžia tai, kas vyksta jose.

Lankantis Romoje būtinai reikia aplankyti ir Trevi fontaną – didžiausią šiame mieste. Šis fontanas pastatytas Kvirinalio rūmų gale, o centrinės fontano figūros vaizduoja Neptūną, apsuptą dviejų tritonų. Tačiau Trevi fontanas dar populiarus ir dėl legendos, kuri byloja, kad norint aplankyti Romą dar kartą, būtina per kairį petį su dešine ranka atsigręžus nugara į fontaną mesti monetą. Taip padarėme ir mes.

Nuo Trevi fontano sukame link dar vienos garsios Romos vietos – Spanish steps (Ispanijos aikštė). Aikštės pavadinimas nurodo į šalia esančią Ispanijos ambasadą. Tai tikriausiai viena gyviausių aikščių visoje Romoje. Čia minios žmonių – suėdusių ant laiptų, prie fontano ar einančių apsipirkti drabužių parduotuvėse.

Aikštėje taip pat pilna imigrantų, nelegaliai pardavinėjančių klastotas Prada, Gucci, Louis Vuitton ar kitų garsių dizainerių rankines ir įvairius aksesuarus. Šiek tiek keista: apačioje gatvėje gali užeiti į Gucci parduotuvę ir nusipirkti rankinę už kelis tūkstančius eurų arba tos pačios rankinės klastotę nusipirkti gatvėje už 10 kartų mažesnę kainą. Žinoma, visa ši veikla nelegali ir tuos pardavėjus gaudo karabinieriai. Keliasdešimt minučių stebėjau kaip veikia tie pardavėjai.

Visa ši nelegali prekyba vyksta gana organizuotai, nenustebčiau, jeigu visame šitame reikale būtų įsivėlusi italų mafija (visgi imigrantai, pardavinėjantys gatvėje, yra tik pati žemiausia grandinės dalis, atliekanti juodą darbą). Ispanijos aikštės prieigose įrengtos slėptuvės, kuriose sudedamos parduodamos prekės. Aikštę iš įvairių pusių stebi keli paskirti žmonės. Kai aikštėje nėra karabinierių ir saugu prekiauti, telefonu pranešama, kad prekeiviai gali susinešti prekes. Per keletą minučių aikštėje pasirodo pardavėjai, ant pečių besinešantys ryšulius su prekėmis. Greitai jas susikrauna ir pradeda prekybą:

Šį vaikinuką stebėjau kokias 10-15 minučių. Per tą laiką jis nieko nepardavė. Maždaug tiek laiko ir truko visa prekyba. Greitai telefonu tie patys stebėtojai davė komandą susirinkti daiktus ir dingti iš aikštės. Tikriausiai pasirodė karabinieriai. Po akimirkos visi pardavėjai su ryšuliais dingsta iš aikštės. Kai viskas ramu, viskas prasideda nuo pradžių.

Imigrantai gana didelė Romos problema ir nepuošia šito miesto. Dauguma jų užsiima nelegalia prekyba gatvėse. Nemaža dalis neturi kur gyventi. Teko stebėti kaip vienas gatvės daržovių prekeivis baigęs darbą nuėjo miegoti tiesiog į savo daržovių palapinę. Arba naktį prie Termini stoties lauke miegantys koks šimtas imigrantų. Ko pasakoje imigrantų susitelkimo vietose labai nešvaru – daug šiukšlių, o savo gamtinius reikalus šie žmonės atlieka lauke. Sunku pačiam buvo tuo patikėti, bet vidury nakties prie Termini stoties kelią man pastojo vidury aikštės lakstančios žiurkės.

Pabaigai dar kelios nuotraukos iš Romos:

Ir visos nuotraukos vienoje vietoje:

Apibendrinat galiu pasakyti, kad Roma vienas gražiausių Europos miestų. Ne tik turtingas istorija ir kultūra, bet ir įdomus savo gyvenimu, žmonėmis. Įdomus bent kartą gyvenime apsilankyti. Juolab, kad iš Lietuvos ten galima nuskristi vos ne už traukinio iš Vilniaus į Klaipėdą bilieto kainą. Na gerai, kiek brangiau . O iš Romos galima nukeliauti ir kitus Italijos miestus. Ką mes ir padarėme. Bet apie tai kitą kartą…

Panašūs įrašai:

1. Roma. Visi keliai veda į Romą (1 dalis)
2. Roma. Vatikanas – valstybė mieste (2 dalis)
3. Londonas: žmonės (3)
4. Autorių teisės internete | 1 dalis