Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Automobiliai’

Degalų kainų paradoksai

2011.02.23 Komentarų: 3

Ir visgi degalų kainos man vis dar neįkandamas kietas riešutėlis:

  • Jeigu kur nors Saudo Arabijoje vyksta smėlio audra, Libijoje žmonės verčia prezidentą ar užsidega kokia nors naftos platforma jūroje, iš karto kyla naftos kainos, nors visokie neramumai dažniausiai neturi tiesioginės įtakos naftos eksportui.
  • Naftos kainą formaliai įtakoja jos suvartojimo ir išgavimo santykis. Bet praktiškai egzistuoja naftos produktų biržos, kuriose viską sprendžia spekuliantai ir dėdės juodais kostiumais. Visokie neramumai yra pretekstas daugiau pasipelnyti.
  • Vos tik pakyla pasaulinės naftos produktų kainos, tai iš karto atsispindi ir Lietuvos degalinėse, nors jos vis dar prekiauja ankščiau užsipiltu pigesniu kuru. Tuo tarpu, kai pasaulinės naftos kainos krenta, degalinėse kainos pradeda kristi tik po kokios savaitės.
  • Didmeninė suskystintų dujų kaina Lietuvoje nuo Naujų metų sumažėjo kažkur nuo 2,20 litų už litrą iki 1,80 lito. Nors didmeninė kaina sumažėjo 40 centų, degalinėse ji sumažėjo tik apie 10 centų už litrą. Prieš Naujus metus, kai didmeninė suskystintų dujų kaina buvo kažkur 1,80 lt už litrą, degalinėse jos kainavo apie 2,00 litus. Dabar didmeninė kaina yra panaši, bet dujos degalinėse kainuoja 2,30 lito.
  • Lietuviai mėgsta dideles mašinas: Sharanus, Galaxius ir panašias. Ir visai nesvarbu, kad tokia mašina mieste sunaudoja 10 litrų dyzelino 100 kilometrų, ja dažniausiai važinėja vienas žmogus, jai sunku rasti vietos pasistatyti. Be to, žmogus geriau bus nevalgęs, bet pusę algos išleis tokio didelio automobilio kurui.
  • Vidutinis Lietuvis per mėnesį gauna 1600 litų “į rankas”. Vairuodamas statistinį automobilį, kuris 100 km sunaudoja 9 litrus benzino, už mėnesinį atlyginimą šiandien jis galėtų nuvažiuoti apie 4000 kilometrų. Vidutinis atlyginimas Norvegijoje – ~ 20 000 litų per mėnesį. Statistinis norvegas su tokia pačia mašina už mėnesio atlyginimą ten nuvažiuotų (1 litras benzino Norvegijoje kainuoja kažkur 5,90 lito) beveik 38 000 kilometrų (beveik 10 kartų daugiau nei Lietuvoje arba tiek, kiek žmogus Lietuvoje paprastai nuvažiuoja per 2 metus).
  • Kiekvienais metais į valstybės biudžetą surenkama 1,5 – 2 mlrd. litų akcizo mokesčio už degalus (neradau tikslių skaičių). 55 proc. (2008 metais buvo 80 proc.) už degalų akcizą surinktų pajamų yra skiriama į Kelių fondą (apie 1 mlrd. litų). Nutiesti 1 kv. metrą kelio kainuoja 50 litų. Jeigu laikysime, kad vidutinis gatvės plotis yra 12 metrų, tai už surinktą akcizą būtų galima nutiesti apie 1700 kilometrų visiškai naujų kelių. Aišku, kainos iš piršto laužtos, bet kažkiek atspindi realią situaciją. Tačiau Lietuvoje gera kelių būklė yra tik pagrindiniuose greitkeliuose, kurių remontas buvo finansuojamas ne iš Kelių fondo lėšų, o panaudojant ES paramą. Miestuose kelių būklė tragiška. 2008 metų duomenimis, bendras Vilniaus gatvių ilgis yra kažkur 900 kilometrų. Bet kažkur dingsta tas milijardas litų ir susimokėjęs kelių mokestį akcizo pavidalu, turi laužyti automobilio pakabą važiuodamas per duobes.

Visgi mistika tos degalų kainos?

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Kas pigiau: benzinas, dujos ar dyzelinas

2011.02.02 Komentarų: 13

Lukoil

(dwwebber nuotrauka)

Po Naujųjų metų degalų kainoms pasiekus rekordines aukštumas tikriausiai ne vienas vairuotojas buvo priverstas skaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai. Kadangi ir pats ketinu keisti automobilį, tai pabandžiau paskaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai: benzinu, dyzelinu, o gal dujomis?

Daugelis vairuotojų juokaudavo, kad “Benzinas – automobiliams, dyzelinas – traktoriams, o dujos – blynams kepti”. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad šis posakis dabar nebeatitinka realybės: šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai sukimo momentu ir dinamika dažnai lenkia panašius benzininius, o susimontavus kokybišką dujų įrangą nesijaučia didelio skirtumo tarp važiavimo benzinu ir dujomis. Pats jau keletą metų važinėju dujomis ir galiu pasakyti, kad skirtumą jaučia tik piniginė – dujų įranga atsipirko nuvažiavus vos 8 tūkst. kilometrų, paskui tą patį atstumą nuvažiuoti kainuoja 60-70 proc. pigiau.

Žinoma, kad pigiausia yra važinėti dyzelinu arba dujomis. Bet gal ir benzinu varomi automobiliai tapo nebe prabangos dalyku? Paskaičiuosiu, kiek kainuoja nuvažiuoti tą patį atstumą skirtingu kuru. Degalų kainos šiandien (Lukoil degalinė Vilniuje, Ozo g. 12): benzinas – 4,38 lt, dyzelinas – 4,01 lt, dujos – 2,39 lt. Tebūnie, bus važinėjama dviem tautos automobiliais: 10 metų senumo dyzelininiu VW Passat 1.9 TDI (81 kW) ir tokio paties amžiaus benzininiu Audi A4 2.0i (97 kW). Passat 100 km nuvažiuoti mieste sudegins kažkur 7 litrus dyzelino, o kelyje – kokius 6 litrus (tai vidutiniškai apie 6,5 litro). Audi – atitinkamai 12 ir 7 litrus (vidutiniškai 8 litrus – tiek deklaruoja gamintojas, realiai imsiu daugiau – 9,5 litro, kad atspindėtų labiau tikras sąnaudas). Tarkime, vidutiniškai per metus bus nuvažiuojama 20 tūkst. kilometrų (jeigu nuvažiuojama daug mažiau, tai tikriausiai ir automobilis nelabai reikalingas).

Taigi su VW Passat šiandienos kainomis nuvažiuoti 20 tūkst. km kainuotų 4,01 lt x 6,5 l x 200 = 5213 litų. Čia tokios kainos, jeigu Passatas užsuka į degalinę. Tačiau dyzelinės mašinos, ypač Passatai, retas svečias degalinėse (bent jau aš nesu matęs, kad kas į Passatą degalinėje būtų pylęs dyzelino). Todėl perkant nelegaliai baltarusišką ar dažytą dyzeliną (dabar maždaug po 3,4 lt), Passat vairuotojai moka dar mažiau: 4420 litus.

Audi vairuotojas norėdamas benzinu įveikti tuos pačius 20 tūkst. km sumokėtų žymiai daugiau: 4,38 lt x 9,5 l x 200 = 8322 litus. Nelegaliai benzino gauti žymiai sudėtingiau nei dyzelino, todėl mažai tikėtina, kad šiam vairuotojui pavyks sutaupyti. Beveik dvigubai mažiau už kurą Audi vairuotojui reikėtų sumokėti tada, jeigu jis būtų susimontavęs dujų įrangą (šiek tiek padidėtų kuro sąnaudos, laikysiu, kad 100 km būtų sudeginama 10 litrų dujų): 2,39 lt x 10 l x 200 = 4780 litai. Taip pat Audi varoma dujomis sudegintų per metus kokius 150 litrų benzino (2 pilnus bakus) variklio pašildymui. Taigi dujomis/benzinu varoma Audi nuvažiuoti 20 tūkst. km per metus iš viso kainuotų 5437 litus. Tačiau reikia neužmiršti, kad Audi vairuotojas turėtų sumokėti dar kokius 2600 litų už dujų įrangos montavimą (tiesioginis įpurškimas 4 cilindrų varikliui), kuri turėtų atsipirkti nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų.

Taigi įvertinus panašios galios automobilius, pigiausia važinėti dyzelinu (dar pigiau tada, kai degalai perkami ne degalinėje). Kuras benzinu varomam automobiliui kainuos 60 proc. daugiau. Tačiau sumontavus dujų įrangą nuvažiuoti tą patį atstumą kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir su dyzelinu varomu automobiliu.

Tiesa, nereikia užmiršti ir kitų mašinos eksploatacijos išlaidų. Paprastai dyzelinių variklių remontas yra brangesnis, todėl gali atsitikti taip, kad kurui sutaupyti pinigai bus išleisti remontui (nemaža tikimybė, kad 10 metų senumo automobiliui suges turbina, kuro siurblys ar kuro purkštukai). Iš kitos pusės kai kuriems automobilių, varomų benzinu/dujomis, modeliams gali tekti dažniau atlikti vožtuvų reguliavimą, kuris taip pat nepigus. Kita vertus, asmeniškai man maloniau važinėti benzinu varomu automobiliu. Todėl aš renkuosi benziną + dujas.

[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Ekonomiško vairavimo pamokos

2009.10.18 Komentarų: 9

Renault ekonomiško vairavimo pamokos

Šiandien Kudirkos aikštėje dalyvavau Renault rengiamoje ekonomiško ir ekologiško vairavimo pamokoje. Renault pristatė savo modelius Laguna, Clio ir Megane bei mokino kaip važinėti taupiau. Kaip teigia šio automobilių gamintojo reklaminiai lankstinukai, Renault įsipareigoja saugoti aplinką ir kovoti prieš klimato atšilimą mažindama gaminamų automobilių išmetamų dujų kiekį. Taikant paprastas vairavimo taisykles, galima sumažinti kuro sunaudojimo ir išskiriamo anglies dvideginio kiekį iki 15 proc.

Pačiam teko nauja dyzeline Renault Megane pavažinėti po Vilnių su ekonomiško vairavimo instruktoriumi, iš kurio išgirdau kelis naudingus patarimus:

  • Optimizuoti pavarų perjungimą. Renault rekomenduoja perjungti žemesnę pavarą, kai variklio apsisukimai per minutę pasiekia 1000, o aukštesnę, kai apsukos yra 2000 per minutę. Taip pat esant 50 km/val. greičiui važiuoti 4 arba 5 pavara. Važiuodamas savo automobiliu niekada nesinaudodavau šiuo patarimu ir pavaras į aukštesnę perjungdavau ties 2500 aps./min, o prie 50 km/val. važiuodavau 3 pavara. Reikės pabandyti optimizuoti pavarų perjungimą.
  • Stabdyti varikliu. Reikia kuo mažiau naudoti stabdžio pedalą ir stabdyti varikliu, pavaras perjungiant iš aukštesnės į žemesnę. Pavyzdžiui, artėjant prie šviesaforo užsižiebiant raudonam signalui, rekomenduojama atleisti akseleratoriaus pedalą ir riedėti, o stabdyti perjungiant pavaras į žemesnes. Ir tik privažiavus šviesaforą pasinaudoti stabdžiu.  Automobiliui riedant tokiu būdu, kuro sąnaudos lygios nuliui. Tiesa, tokiu būdu negalima važinėti karbiuratoriniais varikliais. Šitą patarimą žinojau ir anksčiau, bet varikliu stabdydavau tik žiemą. O esant gerai kelio dangai riedėdavau įsijungęs laisvą pavarą (žinau, kad tai nesaugu).
  • Kontroliuoti greičio didinimą. Pradėjus važiuoti reikia stengtis kuo greičiau pasiekti 50 km/val. greitį ir įjungti 5 pavarą. Taip pat pasiekus 50 km/val. tolesnis greičio didinimas turi būti tolygus.  Nesuprantamas man šis patarimas, 5 pavarą perjungiu tik ties 80 km/val.
  • Nedidinti greičio įkalnėse ir nuokalnėse. Važiuojant jomis reikia išlaikyti stabilų greitį. Įkalnėse rekomenduojama sulėtinti (jeigu tai leidžia eismo sąlygos ir netrukdoma eismui) ir važiuoti didesniu nei 40 km/val. greičiu. Pavyzdžiui, jeigu į įkalnę pradėta važiuoti 60 km/val greičiu, tai toks pats greitis turi būti išlaikytas ir įkalnės viršuje. O nuokalnėse rekomenduojama atleisti akseleratoriaus pedalą ir riedėti su įjungta pavara. Aš visada taip darau riedėdamas Vilniuje nuo Ukmergės gatvės nuokalnės.
  • Užvedus variklį iš karto pradėti važiuoti. Norint ekonomiškai važiuoti, reikia nešildyti variklio ir jį įjungus iš karto pradėti važiuoti. Taip pat sustojus ilgiau nei 1 minutei išjungti variklį. Aš asmeniškai žiemą visada sniegą valau su užvestu varikliu. Žmonės sako, kad žiemą pašildžius variklį, jis ne taip greitai dyla. Bet galbūt tai tik mitas.
  • Naudoti automobilį optimaliai. Kartą per mėnesį rekomenduojama patikrinti slėgį padangose. Oro kondicionierių naudoti tik tada, kai jis būtinas, bet palaikant skirtumą tarp lauko ir vidaus temperatūrų ne didesnį kaip 5 laipsnių. Nevežioti automobiliu nereikalingų sunkių krovinių. Nuimti stogo bagažinę ir laikiklius, jeigu jie nereikalingi (taip sumažinamas vėjo pasipriešinimas).

Beje, pravažiavus 8 kilometrus ir porą kartų ilgiau nei minutei stabtelėjus prie šviesoforo, automobilio kompiuteris rodė 6,6 litrų vidutines kuro sąnaudas. Mano nuomone, naujam dyzeliniam automobiliui tai šiek tiek per daug, įvertinant tai, kad mieste eismas sekmadienį nebuvo intensyvus (tiesa, užmiršau paklausti, koks automobilio variklis, bet pagal važiavimo dinamiką sprendžiu, kad ne didesnis nei 2 litrų).

[ad#728x90_GoogleAdsense]

Kategorijos: Eko Žymos:

Lekiančios mašinos

2009.08.21 Komentarų: 3

Dienos akimirka #1 | Iš automobilių istorijos

2009.08.03 Komentarų: 0
Konstitucijos prospektas, Vilnius

Konstitucijos prospektas, Vilnius

Faktai iš automobilių istorijos.

Ar žinote, kad:

  • Pirmasis automobilis sukurtas 1769 metais Prancūzijoje, kai arkliniam vežimui buvo pritaikytas garo variklis. Toks automobilis galėjo važiuoti 2-4 km/h greičiu.
  • 1903 metais legendinis Henris Fordas pradėjo masinę automobilių gamybą.
  • Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas 1896 metais.
  • Greičiausiais automobilis pasaulyje – SSC Ultimate Aero, išvystantis 413 km/h greitį.
  • Daugiausiai automobilių parduoda (pagal pardavimų dydį) Toyota. 2008 metais Toyota pardavė 8,97 mln. automobilių.

Amerikiečiai dėl Vyriausybės išmokos tyčia pribaigia savo mašinos variklį

Kategorijos: Dienos akimirka Žymos: , ,

Amerikiečiai dėl Vyriausybės išmokos tyčia pribaigia savo mašinos variklį

2009.08.03 Komentarų: 5

Jungtinių Amerikos valstijų Vyriausybė liepos mėnesį paskelbė ekonomikos gelbėjimo planą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – milijardas dolerių išmokoms naujo automobilio pirkimui. „Nuolaidų automobiliams sistema“ kiekvienam amerikiečiui, kurio automobilio variklis neveikiantis, skirs 4500 dolerių išmoką naujo automobilio įsigijimui. Siekdami gauti išmoką, amerikiečiai masiškai pradėjo gadinti savo automobilius. Šiam tikslui į automobilio variklį vietoje alyvos įpilama skysto stiklo, vandens ir smėlio mišinio ar kitokio skysčio, kuris akimirksniu pražudo variklį.

Youtube gausu klipų, kuriuose automobilių savininkai nufilmavę savo automobilio „nužudymą“. Štai vienas iš jų (automobilio variklis sugadintas per 40 sekundžių):

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Kuriamas elektromobilis, visiškai galintis įsikrauti per 10 minučių

2009.07.28 Komentarų: 3
MIT kuriamas elektromobilis, galintis visiškai įsikrauti per 10 minučių

MIT kuriamas elektromobilis, galintis visiškai įsikrauti per 10 minučių

Studentai iš MIT neseniai pranešė kuriantys elektromobilį, galintį varžytis su tokiais pačiais benzinu varomais automobiliais. Tikima, kad kuriamas automobilis galės pasiekti 160 km/h greitį, o visiškai įkrautas galės nuvažiuoti 320 km. Tokį elektromobilį visiškai įkrauti bus galima vos per 10 minučių.

Skaityti toliau

Kategorijos: Eko Žymos: