Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Ekonomika’

Nauja krizės banga

2011.08.08 Komentarų: 3

Skambutis į duris. Balsas iš vidaus:

– Kas čia?

– Krizė.

– Dink iš čia. Mes dar po pirmos krizės neapsivalėme.

(Liaudies folkloras)

Taip jau atsitiko, kad metų pradžioje rimčiau susidomėjau investavimu į vertybinius popierius. Anksčiau nuo mokyklos laikų žaidęs virtualiais pinigais ir domėjęsis kaip vyksta investavimas, šiais metais nutariau į rinką ateiti su savo pinigais. Man pasirodė ir tinkamas metas ateiti – rinkose buvo jaučiamas atsigavimas po 2008-ųjų metų NT burbulo ir bankų krizės, įmonės rodė vis geresnius rezultatus, Baltijos šalių biržų indeksai rodė tendencijas judėti į viršų, įmonių akcijų kainos buvo daug mažesnės nei prieš krizę. Dėl viso šito tikėjausi gerų rezultatų ir šiek tiek uždirbti.

Bet įpusėjo vasara ir rinkose vėl prasidėjo neramūs laikai. Europoje vis netilo kalbos apie Graikijos bankrotą ir ES kuriamus gelbėjimo palnus. Kai buvo priimtas Graikijos „gelbėjimo planas“, po kelių savaičių vėl prasidėjo kalbos apie kitų Europos šalių skolinimosi limitų viršijimą (bankrotą) – Italijos, Ispanijos ir Airijos. Kad nepasirodytų maža, atkeliavo blogų naujienų ir iš stipriausios pasaulio ekonomikos – JAV. Visų pirma technine detalė – JAV skolos limito viršijimas ir vėliau sekę vyriausybės nutarimai, leidę padidintį jį. Antra, vienos reitingų agentūros sumažintas JAV skolinimosi reitingas. Visos šios žinios atitinkamai paveikė vertybinių popierių biržas, Vilniaus biržos indeksas vien per šiandien nukrito 5 proc. Ko pasekoje ir pats nusprendžiau nešti kailį iš biržų, parduoti turėtas akcijas (galiu pasidžiaugti nors tuo, kad pavyko fiksuoti šiokį tokį pelną).

Po viso šito jau susidariau šiokį tokį naujoko ne ekonomisto vaizdą apie investavimą:

  • Investavimas – labai sunkus darbas, kai reikia sekti įmonių naujienas, žinias „iš šalies“ (centrinių bankų, reitingų agentūrų ir pan.) ir sekti kitų rinkos dalyvių (investuotojų) veiksmus. Gerai, kai rinkos kyla ir fiksuoji „popierinį“ pelną. Tačiau kai biržų indeksai krenta ir stebi mažėjančias įsigytų įmonių akcijų vertes, turi imtis atitinkamų veiksmų.
  • Investuotojams pagelbėti sukurta daug techninių modelių. Visi jie remiasi statistika ir sukurtais matematiniais modeliais. Tačiau jie tampa beverčiais, kai paskelbiamos neigiamos naujienos ir rinkos dalyviai skuba parduoti turimas akcijas.
  • Vertybinių popierių biržose priešingai nei virtualiuose žaidimuose cirkuliuoja tikri pinigai. Kiekvieno investuotojo tikslas uždirbti. Todėl krentant biržų indeksams ar esant blogiems įmonių rezultatams dauguma stengiasi „išnešti sveiką kailį“ – parduoda turimas akcijas. Prie parduodančiųjų prisijungia dar minia kitų žmonių – kurie parduoda todėl, kad visi parduoda. Viso to pasekoje akcijos kaina stipriai sumažėja.
  • Europoje ir didžiojoje dalyje išsivysčiusio pasaulio ekonomine prasme nebeliko sienų tarp valstybių. Vienos valstybės, yapč stiprios pasauliniu mastu ekonomikos, problemos tampa ir kitų valstybių bėdomis. Graikijos, Italijos, Ispanijos įsiskolinimai tapo visos Europos bėda. Tolesnis skolos didėjimas šiose valstybėse reikštų bendros Europos Sąjungos valiutos – euro žlugimą. Kad šios valstybės nebankrutuotų, jos išleidžia obligacijas, kurias superka Europos centrinis bankas (ECB) (galimai pažeisdamas euro zonos steigimo sutartį). Ir kalba eina ne apie keletą milijardų, o visus 260 mlrd. eurų (vien Italijos ir Ispanijos obligacijos). Iš kur ECB gauna tokius pinigus? Ogi kitų ES šalių įsiskolinimus didžiąja dalimi dengia Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
  • Pasaulyje per daug virtualių ir niekuo neparemtų pinigų. Ką reiškia JAV skolinimosi limito padidinimas? Labai paprasta – naujų dolerių prispausdinimą. Tačiau ar nauji doleriai nesukelia dar daugiau problemų. Juk nuo to, kad prispausdins naujų dolerių, JAV įmonės nepradės dirbti pelningiau, efektyviau ir dar visai kaip -iau. Pinigai jau seniai tapo ne valstybės sukuriamos vertės išraikša, o kažkoks neaiškus tvarinys, gulintis banko sąskaitose ir cirkuliuojantis virtualiu būdu.
  • Įmonių rezultatai ir tų įmonių akcijos yra du skirtingi dalykai. Įmonė gali rodyti gerus rezultatus: didėjančius pardavimus, augantį darbo efektyvumą ir pelną. Tačiau visa tai nieko nereiškia, kai kokia nors reitingų agentūra sumažina JAV skolinimosi reitingą. Atrodytų, koks ryšys tarp JAV skolinimosi reitingo ir tokios pelningai dirbančios Lietuvos įmonės „Panevėžio statybos trestas“. Tačiau vien per šiandien šios įmonės akcijos vertė sumažėjo 7 procentais.

Taigi pirmas blynas investuojant neprisvilo. Turėtas akcijas pardaviau su šiokiu tokiu pelnu (deja, bet kitais metais reikės valstybei sumokėti 15 proc. mokestį). Stebint dabartinį rinkų kritimą, taip ir norisi kažką nusipirkti. Ypač dėl to, kad daugelis įmonių atsigauna po krizės ir rodo gerėjančius rezultatus. Tačiau tuo pačiu sulaiko bandos baimė, baimė dėl to, kad visi parduoda. Baimė prarasti investuotus pinigus. O juk ir ekonominės krizės atsiranda ne šiaip sau. Įtariu, kad laukia dar viena krizė. Pasaulis dar neišsivalė visų žaizdų po 2008 metų. Tikriausiai dar per daug cirkuliuoja virtualių, neaišku iš kur atsiradusių, pinigų. Todėl stebėsiu ir lauksiu…

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Ryanair bilietai – lyg loterijos bilietas

2011.04.20 Komentarų: 1

Ryanair

(wicho nuotrauka)

Ryanair lėktuvo bilietų pirkimas – tarsi loterijos bilieto įsigijimas. Planuodamas kelionę ir pirkdamas iš anksto niekada negali būti tikras, kad nusipirkus lėktuvo bilietą, jis po kelių valandų neatpigs kokiais 200 litų, o kitą dieną Ryanair nepaskelbs akcijos ir bilietai neatpigs dvigubai. Iš tiesų nervina Ryanair žaidimai kainomis – visgi šią oro bendrovę rankamės tik dėl kainos.

Neseniai pirkau 2 bilietus į Romą. Su visais mokesčiais į abi puses mokėjau 530 litų (su visais kortelių aptarnavimo mokesčiais). Kitą dieną kaina nukrito iki kažkur 440 litų. Dar po kokios savaitės Ryanair paskelbė eilinę bilietų akciją ir tie patys bilietai kainavo ~300 litų. Aišku, lėktuvo bilieto kaina dažniausiai sudaro tik dalį visos kelionės kainos, bet visgi būtų malonu, kad Ryanair kainos būtų aiškesnės ir nereikėtų gailėtis, jog bilietus pirkai keliomis dienomis anksčiau. O dabar susidaro toks įspūdis, kad Ryanair skrydžio sąnaudas padengia pirmųjų bilietus perkančiųjų sąskaita. O kai jau skrydis yra atsipirkęs, tada pradeda taikyti įvairias nuolaidas. Nes realiai ar tu mokėsi daugiau, ar mokėsi mažiau, galios tas pats įlipimo į troleibusą principas: jokio Priority boarding, jokių sužymėtų vietų lėktuve – pirmasis įlipęs renkasi vietas.

Dar kas nervina Ryanair – tai kreditinės kortelės mokestis bilietui (vienam skrydžiui – 21 litas, mano atveju – 84 litai į abi puses). Ryanair kreditinės kortelės mokestį vadina Administration Fee. Bet nemažai internete atsiskaitant kreditine kortele nė karto nebuvo tokio atvejo, kad kas nors imtų mokestį už tai, kad moki kreditine kortele. Nelabai suprantu, kuo jie grindžia tokį mokestį ir nelabai matau ryšio tarp bilietų bei skrydžių kiekio. Juk nepriklausomai nuo to, kiek pirkai bilietų, už juos moki vieną kartą ir Ryanair gauna vieną sumą už visus bilietus ir visus skrydžius. O tas jų Administration Fee man labai panašus į “mokestį už orą”, nes realiai jie ten tikriausiai nieko neadministruoja, nes tą nemokamai turėtų atlikti kokia nors vidinė sistema. Aišku, būtų galima iš užsienio banko užsisakyti Mastercard Prepaid kortelę, už kurią Ryanair neima mokesčio, bet su ja vėl atsiranda papildomų problemų. Galėtų Ryanair pasekti savo konkurentų Wizzair pavyzdžiu, atsidarytų Lietuvos banke sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, ir dingtų visas kreditinių kortelių sukeltas galvos skausmas.

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Kas pigiau: benzinas, dujos ar dyzelinas

2011.02.02 Komentarų: 13

Lukoil

(dwwebber nuotrauka)

Po Naujųjų metų degalų kainoms pasiekus rekordines aukštumas tikriausiai ne vienas vairuotojas buvo priverstas skaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai. Kadangi ir pats ketinu keisti automobilį, tai pabandžiau paskaičiuoti, kuriuo kuru važinėti pigiausiai: benzinu, dyzelinu, o gal dujomis?

Daugelis vairuotojų juokaudavo, kad “Benzinas – automobiliams, dyzelinas – traktoriams, o dujos – blynams kepti”. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad šis posakis dabar nebeatitinka realybės: šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai sukimo momentu ir dinamika dažnai lenkia panašius benzininius, o susimontavus kokybišką dujų įrangą nesijaučia didelio skirtumo tarp važiavimo benzinu ir dujomis. Pats jau keletą metų važinėju dujomis ir galiu pasakyti, kad skirtumą jaučia tik piniginė – dujų įranga atsipirko nuvažiavus vos 8 tūkst. kilometrų, paskui tą patį atstumą nuvažiuoti kainuoja 60-70 proc. pigiau.

Žinoma, kad pigiausia yra važinėti dyzelinu arba dujomis. Bet gal ir benzinu varomi automobiliai tapo nebe prabangos dalyku? Paskaičiuosiu, kiek kainuoja nuvažiuoti tą patį atstumą skirtingu kuru. Degalų kainos šiandien (Lukoil degalinė Vilniuje, Ozo g. 12): benzinas – 4,38 lt, dyzelinas – 4,01 lt, dujos – 2,39 lt. Tebūnie, bus važinėjama dviem tautos automobiliais: 10 metų senumo dyzelininiu VW Passat 1.9 TDI (81 kW) ir tokio paties amžiaus benzininiu Audi A4 2.0i (97 kW). Passat 100 km nuvažiuoti mieste sudegins kažkur 7 litrus dyzelino, o kelyje – kokius 6 litrus (tai vidutiniškai apie 6,5 litro). Audi – atitinkamai 12 ir 7 litrus (vidutiniškai 8 litrus – tiek deklaruoja gamintojas, realiai imsiu daugiau – 9,5 litro, kad atspindėtų labiau tikras sąnaudas). Tarkime, vidutiniškai per metus bus nuvažiuojama 20 tūkst. kilometrų (jeigu nuvažiuojama daug mažiau, tai tikriausiai ir automobilis nelabai reikalingas).

Taigi su VW Passat šiandienos kainomis nuvažiuoti 20 tūkst. km kainuotų 4,01 lt x 6,5 l x 200 = 5213 litų. Čia tokios kainos, jeigu Passatas užsuka į degalinę. Tačiau dyzelinės mašinos, ypač Passatai, retas svečias degalinėse (bent jau aš nesu matęs, kad kas į Passatą degalinėje būtų pylęs dyzelino). Todėl perkant nelegaliai baltarusišką ar dažytą dyzeliną (dabar maždaug po 3,4 lt), Passat vairuotojai moka dar mažiau: 4420 litus.

Audi vairuotojas norėdamas benzinu įveikti tuos pačius 20 tūkst. km sumokėtų žymiai daugiau: 4,38 lt x 9,5 l x 200 = 8322 litus. Nelegaliai benzino gauti žymiai sudėtingiau nei dyzelino, todėl mažai tikėtina, kad šiam vairuotojui pavyks sutaupyti. Beveik dvigubai mažiau už kurą Audi vairuotojui reikėtų sumokėti tada, jeigu jis būtų susimontavęs dujų įrangą (šiek tiek padidėtų kuro sąnaudos, laikysiu, kad 100 km būtų sudeginama 10 litrų dujų): 2,39 lt x 10 l x 200 = 4780 litai. Taip pat Audi varoma dujomis sudegintų per metus kokius 150 litrų benzino (2 pilnus bakus) variklio pašildymui. Taigi dujomis/benzinu varoma Audi nuvažiuoti 20 tūkst. km per metus iš viso kainuotų 5437 litus. Tačiau reikia neužmiršti, kad Audi vairuotojas turėtų sumokėti dar kokius 2600 litų už dujų įrangos montavimą (tiesioginis įpurškimas 4 cilindrų varikliui), kuri turėtų atsipirkti nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų.

Taigi įvertinus panašios galios automobilius, pigiausia važinėti dyzelinu (dar pigiau tada, kai degalai perkami ne degalinėje). Kuras benzinu varomam automobiliui kainuos 60 proc. daugiau. Tačiau sumontavus dujų įrangą nuvažiuoti tą patį atstumą kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir su dyzelinu varomu automobiliu.

Tiesa, nereikia užmiršti ir kitų mašinos eksploatacijos išlaidų. Paprastai dyzelinių variklių remontas yra brangesnis, todėl gali atsitikti taip, kad kurui sutaupyti pinigai bus išleisti remontui (nemaža tikimybė, kad 10 metų senumo automobiliui suges turbina, kuro siurblys ar kuro purkštukai). Iš kitos pusės kai kuriems automobilių, varomų benzinu/dujomis, modeliams gali tekti dažniau atlikti vožtuvų reguliavimą, kuris taip pat nepigus. Kita vertus, asmeniškai man maloniau važinėti benzinu varomu automobiliu. Todėl aš renkuosi benziną + dujas.

[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Kodėl 9lt/val. už automobilio stovėjimą nieko neišspręs?

2010.09.08 Komentarų: 12

Mašina

Vilniaus miesto taryba su tokiu ponu Navicku priešakyje eilinį kartą pamąstė, kad kažkaip reikia išprašyti  automobilius iš centrinių Vilniaus gatvių. O kaip kitaip tai padaryti, jeigu ne įvedant naujus stovėjimo mokesčius? Paėmė jie ir iš lempos sugalvojo, kad Vilniuje prie Rotušės ir Operos už automobilio stovėjimą reikės mokėti po 9 lt/val. Kaip patys sako, tiek mokėti visiems bus per daug, todėl visi statys požeminėse aikštelėse. Taip, neabejotinai prie Rotušės ir Operos automobilių nebeliks (nebent tie keli Vilniaus Bentley). Kaip įrodymas gali būti stovėjimo apmokestinimas Upės gatvėje – gatvė praktiškai ištuštėjo, nes niekas nenori mokėti varganų 2 lt už  stovėjimovalandą. O čia sugalvojo, kad reikės mokėti visus 9 lt už valandą. Neabejotinai įvedus tokius mokesčius centrinėje Vilniaus dalyje sumažėtų automobilių srautas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis:

Sumažės lankytojų skaičius senamiestyje. Vasaros sezonu kavinės ir restoranai to labai nepajustų, nes nemažą jų pajamų dalį sudaro užsienio turistų pinigai. Tačiau išvarius automobilius iš senamiesčio labai tikėtina, kad žiemos sezonu Vilniaus senamiestis taptų panašus į Laisvės alėją Kaune ar net Basanavičiaus gatvę Palangoje su lentomis užkaltais kavinių langais. Bent jau aš tikrai nė kojos ten nekelčiau – juk pavalgyti daug pigiau galima prekybos centre, o dar ir automobilį nemokamai galima pasistatyti po šildomu požeminės stovėjimo aikštelės stogu. Taip, senamiestis skirtas ne tik nueiti į restoraną pavalgyti, bet kažin, ar labai daug vilniečių eina vėl ir vėl pasivaikščioti po Rotušės ar Katedros aikštes, ar lipa į Gedimino kalną.

Automobilių vairuotojai turi daugiau pajamų nei studentai. Drąstiškas teiginys, bet praktikoje labai teisingas. Juk kai studentų būrelis nuėjęs į kavinę užsisako po bokalą alaus ir vieną lėkštę keptos duonos visiems, pavyzdžiui, keturių asmenų šeima užsisako daug daugiau. Išvarius automobilius, senamiestyje liks studentai, dviratininkai ir pėstieji, bet drįsčiau teigti, kad verslui iš jų mažai naudos.

Verslas bus priverstas prisitaikyti prie pasikeitusių vartotojų poreikių. Jau dabar Gedimino prospektas Vilniuje yra pustuštis, vienas po kito užsidaro prekybos centrai ir parduotuvės, Gedimino 9 ir Flagman merdėja. Išvarius žmones iš senamiesčio – Rotušės aikštės ar Vilniaus gatvės, verslas bus priverstas keliauti paskui savo klientus į prekybos centrus. Ilgainiui gali atsitikti taip, kad netgi pėstiesiems nebemiela bus vaikščioti šiose vietose, nes nebeliks traukos taškų kaip tai atsitiko Gedimino prospekte.

“Susisiekimo paslaugos” neteks dalies pajamų. Sumažėjus automobilių srautui, turėtų sumažėti ir už stovėjimą nemokančių žmonių. Taigi ir kontrolieriams sumažėtų automobilių, kuriems reikėtų blokuoti ratus ir išrašyti baudas.

Kentėtų aplinkinių kiemų gyventojai. Jau dabar kiemai, kuriuose nėra pastatyti atitvarai prie įvažiavimo, sulaukia “svečių”, nenorinčių mokėti už stovėjimą ir užkemšančių ir taip siaurus senamiesčio namų kiemus. Padidėjus mokesčiams tokių “svečių” tik daugėtų, nes tikrai retas kuris, atvažiavęs tvarkyti reikalų į centrą, mokėtų 9 litus už valandą.

Nesupraskite klaidingai. Aš tikrai nesu už tai, kad Vilniaus senamiestis būtų užgrūstas automobilių. Pats beveik niekada ten nevažiuoju – stengiuosi pasistatyti automobilį prieigose. Bet visgi turi egzistuoti sveiko proto ribos. Prašyti 9 litus už valndą, ypač kai senamiestyje ar jo prieigose praktiškai nėra kur pastatyti automobilio nemokamai, yra visiška nesąmonė. Negi Vilniaus taryba mano, kad išvarius automobilius, jų vairuotojai grįš dviračiais ar troleibusais? Labai abejoju. Pačiam tikrai nebūtų didelio noro per rudeninę darganą minti dviratį ar kokias 45 minutes kratytis per duobėtas gatves troleibuse…

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,

Swedbank užkniso juodai, bet kito pasirinkimo nėra

2010.07.13 Komentarų: 31

(BigBeaks nuotrauka)

Besinaudojantys Swedbank kreditinėmis kortelėmis prieš keletą savaičių tikriausiai jau gavo panašų laišką:

Gerb. Kliente,

džiaugiamės, kad esate su mumis ir vertinate kredito kortelių teikiamus privalumus. Norime informuoti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. pristatome atnaujintas kredito korteles ir naujas kredito kortelių sąlygas bei įkainius.

Įgyvendindami pokyčius siekiame, kad kiekvienas klientas turėtų galimybę išsirinkti jam tinkamiausią kredito kortelę. Su naujomis savo turimos kortelės ir kitų kredito kortelių sąlygomis bei įkainiais prašome susipažinti čia. Tada, tikimės, bus nesunku įvertinti savo poreikius ir pasirinkti tai, kas labiausiai tinka Jums.

Apie pasikeitusius Swedbank kreditinių kortelių mokesčius buvo jau nemažai rašyta (nuorodos čia ir čia), o atnaujintas kortelių sąlygas galima perskaityti čia. Kadangi juodai užkniso Swedbank požiūris į klientus ir nuolatinis nepagrįstas teikiamų paslaugų mokesčių kėlimas, nesusilaikiau neišliedamas savo pykčio čia.

Viskas prasidėjo dar studijų laikais, kai tuometinis Hansabankas pasiūlė nemokamai pasiimti debetinę kortelę. Tada pasiūlymas pasirodė visai geras ir nutariau ilgai nesvarstęs priimti jį. Praėjus 3 metams kortelės galiojimo laikas pasibaigė, Hansabankas pradėjo vykdyti jaunimo programą ir vietoje vienos pasibaigusio galiojimo kortelės pasiūlė net tris: dvi debetines ir vieną virtualią. Kadangi per 3 metus nebuvau nusivylęs Hansabanko teikiamomis paslaugomis, nemačiau reikalo atsisakyti šio pasiūlymo. Beje, sprendimas buvo kvailas, nes vieną kortelę grąžinau sunaikinimui kaip nenaudojamą, o virtualia kortele nepasinaudojau nė karto. Taip Hansabankas per tuos metus užsiaugino lojalų klientą. Todėl po kurio laiko nepasikuklino paskambinti ir pasiūlyti super duper naudingą kreditinės kortelės pasiūlymą: kortelė vairuotojams, daug nuolaidų (ypač patiko nuolaida kurui 10 ct už vieną litrą), gana nedidelis metinis mokestis – 29 litai. Pagalvojau, kad tokia kortele būtų daug patogiau atsiskaityti, nes 25 dienas galėčiau nemokamai naudotis kreditu. Taigi priėmiau ir šį banko pasiūlymą. Beveik tuo pat metu bankas pakeitė savo pavadinimą iš Hansabanko į Swedbank ir prasidėjo įvairūs mokesčių didinimai.

Kol kas debetinėmis kortelėmis naudojuosi nemokamai (su labai nenaudingu pasiūlymu – per mėnesį galiu išgryninti tik 1000 litų), bet padidinti kreditinių kortelių mokesčiai sunervino. Neseniai sumokėjau 29 litų metinį mokestį už kortelę, todėl kortelės mokestis padidės tik nuo kitų metų. Tada Swedbank, neatsiklaususi savo klientų nuomonės (pasirašytos sutartys tikriausiai tai leidžia), man taikys tokias naujas sąlygas:

  • Metinį kortelės mokestį (29 litai) pakeis mėnesinis mokestis (3,05 lt/mėn. arba ~37 litai per metus).
  • Niekur nedings ir man nereikalinga “Saugumo programa” su 1,95 lt/mėn.
  • Padidės mokesčiai už pinigų išgryninimą Swedbank bankomatuose: buvo 0,4 proc. (minimaliai 2 litai), bus 2 proc. (minimaliai 7 litai). Mokestis padidėjo 5 kartus!
  • Bus panaikintas kelionių draudimas (pasibaigus kortelės galiojimui), o vietoje jo atsiras pirkinių draudimas. Kelionių draudimas bus teikiamas tik auksinėms ir platininėms kortelėms.

Ironiška, bet Swedbank mane vis dar laiko lojaliu klientu. Praeitą savaitę paskambino pardavimų vadybininkė ir sako, kad pasikeitė kortelių mokesčiai, panaikinsime jums kelionių draudimą, todėl jeigu jo norite, keiskite savo kortelę į auksinę arba platininę atitinkamai kainuojančias 120 ir 400 litų per metus. Sakau, kad nelabai naudingas pasiūlymas. O ji dar prideda, kad labai geras, nes papildomai galėsiu būti be eilės aptarnautas banke. Tik kad aš tuose bankuose beveik nesilankau…

Lojalūs klientai bet kuriam bankui turėtų būti pagrindinis ramstis. Tokie klientai į savo sąskaitas perveda atlyginimą, padeda indėlius ar perka vertybinius popierius, pasiima paskolas. Paprasčiau tariant kiekvieną mėnesį ateina su savo pinigėliais į tą vienintelį iš daugybės egzistuojančių bankų. Bet bankams tai nė motais. Tiek Swedbank, tiek kitiems Lietuvos bankams lojalūs klientai neįdomūs, jiems nesiūloma jokių išskirtinių sąlygų. O pakeisdami sąlygas į klientui nenaudingas tiesiog provokuoja jį ieškotis kito banko.

Pabandžiau ir aš susirasti kitą Lietuvos banką, kuris galėtų pasiūlyti geresnes kreditinių kortelių sąlygas (reikalinga paprasta Visa Classic kreditinė kortelė, bet tiktų ir MasterCard) su mintimi, kad neužilgo reikės keisti ir debetinę kortelę. Paieškojus gautas toks bankų įkainių už mokėjimo korteles palyginimas (1 – kortelės išdavimo mokestis; 2 – metinis kortelės mokestis; 3 – grynųjų pinigų išėmimas to banko bankomate):

Bankas Visa Classic kreditinė kortelė MasterCard Standard kreditinė kortelė Visa Electron debetinė kortelė
SEB 1) 50 lt
2) 50 lt
3) 2 % (min 10 lt)
1) 50 lt
2) 50 lt
3) 2 % (min 10 lt)
1) 20 lt
2) 20 lt
3) 0,7 % (min 3 lt)
SwedBank 1) 7 lt
2) 36,60 lt
3) 2 % (min 7 lt)
1) 7 lt
2) 48 lt
3) 2,5 % (min 7 lt)
1) 19 lt
2) 19 lt
3) nemokamai (iki 5000 lt per mėnesį)
Ūkio bankas 1) 40 lt
2) nemokamai (kai metinis operacijų limitas neviršija (12 000 – 18 000 lt); viršijus – 40 lt per metus
3) 1,5 %
1) 40 lt
2) nemokamai (kai metinis operacijų limitas neviršija (12 000 – 18 000 lt); viršijus – 40 lt per metus
3) 1,5 %
1) 15 lt
2) 15 lt
3) 0,4 % (min 1 lt)
DnB Nord 1) 45 lt
2) 45 lt
3) 0,5 % (min 2 lt)
1) 45 lt
2) 45 lt
3) 0,5 % (min 2 lt)
1) 15 lt
2) 15 lt
3) nemokamai (iki 5000 lt per mėnesį)
Snoras 1) 45 lt
2) 45 lt
3) 1 % (min 3 lt)
1) 45 lt
2) 45 lt
3) 1 % (min 3 lt)
1) 15 lt
2) 15 lt
3) 0,4 % (min 3 lt)
Šiaulių bankas 1) 30 lt
2) 30 lt
3) 1 % (min 5 lt)
1) 30 lt
2) 30 lt
3) 1 % (min 5 lt)
1) 10 lt
2) 10 lt
3) nemokamai
Parex bankas 1) 39 lt
2) 39 lt
3) 2 % (min 5 lt)
1) 39 lt
2) 39 lt
3) 2 % (min 5 lt)
1) 10 lt
2) 10 lt
3) nemokamai (iki 5000 lt per mėnesį)
Danske bankas 1) 45 lt
2) 45 lt
3) 1,5 % (min 3 lt)
1) 45 lt
2) 25 lt
3) 1,5 % (min 3 lt)
1) nemokamai
2) 15 lt
3) nemokamai
Nordea 1) nemokamai
2) 39 – 49 lt (priklauso nuo lojalumo programos)
3) 1,25 % (min 10 lt)

* Remtasi 2010-07-13 dieną bankų interneto svetainėse skelbtais įkainiais (privatiems klientams). Taip pat neįtraukti papildomi mokesčiai, tokie kaip saugumo programos, kredito limito ir pan.

Įvertinus lentelėje pateiktus skaičius aiškiai matyti, kad kortelių ir išgryninimo mokesčiai labai stipriai nesiskiria (didesniuose bankuose jie didesni, mažesniuose – šiek tiek mažesni). Panašu, kad mokėjimo kortelių srityje bankai tarpusavyje nekonkuruoja, o mokesčių nustatymas kvepia karteliniu susitarimu. Kad ir kaip ten bebūtų, kito pasirinkimo nematau – nors Swedbank padidino kreditinių kortelių mokesčius, bet kitų bankų jie ne ką mažesni. Skaudu, kad bankai neranda kitų būdų kaip pasipelnyti ir apkrauna privačius klientus vis didesniais nepagrįstais kortelių mokesčiais. Juk, pavyzdžiui, metinis kortelės aptarnavimo mokestis yra ne kas kita kaip mokestis už banko internetinę sistemą. Juk visuose bankuose kortelės aptarnaujamos ir prižiūrimos automatiniu būdu naudojant turimą sistemą. Panašiai kaip Maximos kasos iš centrinės duomenų bazės nuskaito naujas kainas ar nuolaidas. Tik skiriasi tai, kad Maxima iš savo klientų nereikalauja mokėti už tai, kad ji turi kasos aparatus, sugebančius nuskaityti brūkšninį kodą ir pagal jį rasti prekę duomenų bazėje…

[ad#468x60_GoogleAdsense]

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos:

Pinigų kaupimas senatvei (1): Lietuvos pensijų sistema

2010.03.29 Komentarų: 0

Eat money

(waɪ.tiː’s nuotrauka)

Skaitant pastarųjų kelių mėnesių naujienas apie SODROS biudžeto skolą, mažėjantį jaunų gyventojų skaičių Lietuvoje, ketinimus ilginti pensinį amžių, susimąsčiau, kad verta pradėti galvoti apie ateitį ir apie tai, kokios bus mano pajamos išėjus į pensiją. Ar po 40 metų valstybė bus pajėgi išlaikyti tikėtina labai didelę pensininkų “armiją”? O galbūt apskritai po tiek metų didelė dalis gyventojų bus emigravusi ir nebebus pakankamai darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų uždirbti pensiją senesniems. Todėl tikriausiai verta pradėti taupyti pinigus papildomai pensijai? Jeigu taip, tai kokia forma taupyti pinigus? Keliais įrašais pabandysiu apžvelgti tai, ką sužinosiu domėdamasis pinigų kaupimo senatvei būdais: pensijų fondais, gyvybės draudimu, kaupiamaisiais indėliais, investavimo galimybėmis. Šiandien šiame įraše apžvelgsiu Lietuvos pensijų sistemą.

Pensijų sistemos užuomazgomis Lietuvoje galima laikyti tarpukario laikus (po 1926 m. įsteigtos Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos), kai pensijos buvo pradėtos mokėti kariams. Tačiau iki pat karo Lietuva taip ir nesugebėjo sukurti pensijų sistemos visiems šalies gyventojams. Tokia sistema atsirado tik po 1964 metų, kai pensijos Sovietų Sąjungoje buvo pradėtos mokėti kolūkiečiams. “Sava” socialinio draudimo pensijų sistema pradėta kurti 1990 metais (tais pačiais metais įkurta ir SODRA). Per visą nepriklausomybės laikotarpį ši sistema įstatymų pavidalu buvo vis keičiama, kol 2003 metais buvo nuspręsta iš esmės keisti visą Lietuvos pensijų sistemą (pensijų reforma).

2003 metais pradėtos vykdyti pensijų reformos esmė – pereiti prie kelių pakopų sistemos, kuri remiasi kaupimu. Šios reformos esmė ta, kad kiekvienas dirbantis žmogus, kuris moka mokesčius valstybei, dalį pensijos savanoriškai gali kaupti asmeninėje sąskaitoje, kuri yra jo pasirinktame pensijų fonde. Todėl žmonėms, išėjusiems į pensiją, suteikiama galimybė ne tik gauti pensiją iš SODROS, bet dar gauti papildomų lėšų iš privačių pensijų fondų. Lietuvos pensijų sistemos schema:

Lietuvos pensijų sistemos schema

Kodėl tokia sistema pradėta kurti Lietuvoje? Kodėl reikėtų kaupti lėšas privačiuose fonduose? Atsakymas į šiuos klausimus būtų labai paprastas. Kaip žinia socialinis draudimas (SODRA) veikia solidarumo principu – mes mokame įmokas SODRAI, kuri iš gautų pajamų “išlaiko” mūsų tėvus ir senelius. Kai sulauksime senatvės mus lygiai taip pat išlaikys mūsų vaikai. Tačiau Lietuvos visuomenė sparčiai senėja (mažėja gimstamumas, dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ilgėja gyvenimo trukmė). Taip pat vis didesnė dalis jaunų (darbingo amžiaus) žmonių išvyksta į užsienį ir nebemoka įmokų SODRAI. Todėl sparčiai mažėja dirbančiųjų ir mokesčius SODRAI mokančiųjų žmonių skaičius. Dėl šių priežasčių jau šiandien SODRA susiduria su problemomis mokėdama socialines išmokas (tame tarpe ir pensijas).

Šiuo metu Lietuvoje vidutinė pensija yra 830 litų, o vidutinis atlyginimas 2009 m. III ketvirčio duomenimis – 2150 litų (neatskaičius mokesčių). Jau šiandien senatvės pensija yra kelis kartus mažesnė už vidutinį mėnesinį atlyginimą. Prognozuojama, kad 2030 metais Europoje vienas darbuotojas turės išlaikyti du pensininkus. Manau, kad panaši situacija gali ištikti ir Lietuvą. Galima tikėti prognozėmis, kad didės vidutinis mėnesinis atlyginimas (todėl ir SODROS pajamos), bet ar to pakaks, kad būtų išlaikytos didėjančios pensininkų gretos? Manau, kad po 30 ar 50 metų išmokos pensijai iš SODROS dar stipriai atsiliks nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Todėl kaupiant pinigus 2 ir 3 pakopos pensijų fonduose būtų užtikrintas papildomos pensijos mokėjimas. Kadangi šiuose fonduose kaupiamos pajamos yra investuojamos, todėl tikėtina, kad išmokos iš šių fondų viršys išmokas iš SODROS.

Apie skirtingus kaupimo pensijai būdus pakalbėsiu kituose įrašuose.

Kategorijos: Savaitės tema Žymos:

Prekybos centras Ozas

2009.10.04 Komentarų: 4

Praeitą sekmadienį apsilankiau prekybos centre Ozas Vilniuje. Kadangi buvau su fotoaparatu, tai užfiksavau keletą kadrų. Tačiau čia nebus pasakojimas apie prekybos centrą, apie tai, kiek kainavo jį pastatyti ar kiek žmonių jame surado darbo vietą. Taip pat nepasakosiu, kad prekybos centras, mano nuomone, pasmerktas merdėti ir būti Akropolio šešėliu. Tiesiog visada maniau, kad lietuviški prekybos centrai yra labai geras visuomenės veidrodis ir jeigu kokiam svečiui iš užsienio norėtum paaiškinti, kas tai yra homo sovieticus, reikėtų sekmadienį jį nuvesti į Akropolį ir jis pats suprastų šio termino reikšmę.

Taigi kaip užsienio kapitalas bando pakeisti lietuvių pirkimo įpročius ir pačios visuomenės portretą?

Prekybos centras įrengtas gana moderniai, 3 aukštų:

Skaityti toliau

BMS Megapolis stabdo veiklą – priežastys

2009.07.31 Komentarų: 5
UAB "Computer Data International", valdanti prekybos tinklus "BMS Megapolis" ir "Optimalūs Kompiuteriai", stabdo veiklą

UAB "Computer Data International", valdanti prekybos tinklus "BMS Megapolis" ir "Optimalūs Kompiuteriai", stabdo veiklą

Kaip rašo Verslo žinios, apie tai rašo ir 15 min bei Lietuvos rytas, penktadienį po pietų visoje Lietuvoje užsidarė 11 „BMS Megapolio“ prekybos centrų ir 7 „Optimalių kompiuterių“ parduotuvės. „Optimistinėmis prognozėmis grįsta prekybos tinklo plėtra tapo per sunkia našta“, – pripažįsta UAB „Computer Data International“ įmonės, valdančios minėtą prekybos tinklą, vadovas Artūras Afanasenka. Pagrindine veiklos stabdymo priežastimi įvardijama gerokai didesnis nei planuota ekonominis nuosmukis, katastrofiškai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, sugriežtėjusios finansavimo sąlygos, valstybinių IT projektų stabdymas.

Tačiau ar iš tiesų tai pagrindinės įmonės veiklos stabdymo priežastys. Tai panagrinėkime šiame straipsnyje. Skaityti toliau

Kategorijos: Dienos aktualijos Žymos: ,