Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Italija’

Neapolis – šiukšlių, mafijos ir Vezuvijaus ugnikalnio miestas

2011.09.20 Komentarų: 5

Naples. Litter around

Konteineris siūbavo kranui jį keliant laivo link. Tartum plūduriuodamas ore, mechanizmas, jungiantis konteinerį su kranu, negalėjo sustoti nei sekundei. Judant atsivėrė blogai uždaryto konteinerio durelės ir iš jo pabiro dešimtys kūnų. […] Tai buvo kinai, kurie niekada nemiršta. […] Kūnai, kuriuos drąsiausiose fantazijose galima būtų įsivaizduoti patiektus restoranuose, užkastus daržuose šalia fabrikų, įmestus į Vezuvijaus ertmę. […] Jie visi buvo atsidėję pinigų laidotuvėms gimtajame mieste Kinijoje. Atiduodavo dalį uždarbio mainais už pažadėtą kelionę atgalios, po mirties. Už šiek tiek vietos konteineryje ir mažą gabalėlį Kinijos žemės. […] Viskas, kas tik yra, praeina pro čia. Čia, pro Neapolio uostą.

Roberto Saviano “Gomora”

Tokiais niūriais žodžiais Roberto Saviano, italų rašytojas ir žurnalistas, pradeda savo bestseleriu tapusią knygą “Gomora”, kurioje aprašo italų mafijos kamoros verslo ir nusikaltimų pasaulį. Knygoje autorius pasakoja apie jo gimtojo Neapolio situaciją: gyventi čia reiškia pasmerkti save bandymui išlikti, taikantis prie mafijos diktuojamų taisyklių.

Ilgai atidėliojau įrašą apie dar pavasarį aplankytą Neapolį. Norėjau perskaityti “Gomorą”, kad pavyktų susidaryti tikrąjį šio miesto vaizdą, tokį, kurio nepamatysi būdamas turistu Neapolyje. Visgi tik dabar pradėjau skaityti šią knygą. Bet nutariau parašyti įrašą, nes nieko panašaus, kas aprašoma knygoje, Neapolyje nepamačiau.

Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Roma. Gyvenimas ir žmonės (3 dalis)

2011.08.09 Komentarų: 4

1 dalis | 2 dalis

Rome. In Rome streets

Sunkiai sekasi į blogą perkelti kelionių įspūdžius. O nuo pavasario (tuo labiau per vasarą) jų susikaupė gana nemažai. Šiandien noriu pabaigti pasakojimą iš pavasario kelionės į Romą. Pirmame įraše kalbėjau apie istorinę šio miesto pusę, antrame – apie Vatikaną, o šiame norėčiau papasakoti apie gyvenimą Romoje – minias turistų aikštėse, gatvės prekeivius, žymių dizainerių drabužių ir aksesuarų klastotes.

Po kelių dienų besilankant Romoje ji pasirodė dvejopa. Visų pirma kaip labai gražus istorinis miestas, kuriame kiekvienas ras ką pamatyti. Miestas turintis daugybę aikščių, pilnas turistų. Piazza Navona, Piazza Venezia, Piazza della Rotonda, Spanish Steps… Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tačiau Roma turi ir kitą ne tokią gražią pusę. Daug šiukšlių, ypač pasukus iš turistų lankomų vietų. Daugybę imigrantų: čigonai, turkai, pakistaniečiai ir daug kitų.

Rome. Street Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Roma. Vatikanas – valstybė mieste (2 dalis)

2011.06.14 Komentarų: 7

1 dalis | 3 dalis

Tęsiu pasakojimą iš kelionės po Italijos sostinę – Romą. Tikriausiai klaidinga būtų sakyti, kad pažintis su Italija tęsiasi. Nes visgi Romoje kaip ir bet kurios šalies sostinėje nepamatysi tikrojo šalies veido. Kaip ir klaidinga būtų užsieniečiui aprodžius Vilnių sakyti, kad Vilnius – tai Lietuva.

Pagrindinis tikslas Romoje buvo susipažinti su istorine šio miesto dalimi, aplankyti žymiausius architektūrinius objektus. Antra diena tam ir buvo skirta. Keliamės anksti, papusryčiaujame. Šiandien planuose aplankyti Vatikaną. Einame į autobusų stotelę ir laukiame autobuso iki Vatikano. Šalia pilna turistų, stoviniuoja kažkokie uniformuoti italai. Nesulaukę autobuso ir kaip vėliau sužinoję, kad Romoje vyko transporto įmonių streikas, nutariame iki Vatikano keliauti pėstute.

Kelias gana tolimas, žemėlapis rankose. Bet visgi žemėlapis nelabai ten ir reikalingas – gatvės gana klaidžios, sunku orientuotis žemėlapyje, todėl geriausiai eiti ten, kur akys rodo ir kojos neša. Taip galima daugiau pamatyti, nuklysti į žemėlapyje neparodytas vietas.

Pirmas objektas, prie kurio ilgiau sustojame – Victor Emmanuel Monument. Sardinijos karaliaus garbei pastatytas ir pačių italų nelabai mėgstamas pastatas, neretai dar vadinamas vestuviniu tortu.

Rome. Monument to Vittorio Emanuele II

Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,

Roma. Visi keliai veda į Romą (1 dalis)

2011.05.16 Komentarų: 13

2 dalis | 3 dalis

Ankstyvas rytas Lietuvoje. Už lango šviečia ryški saulė, bet lauke dar gana šalta. Telefono žadintuvas skamba jau tikriausiai trečią kartą. Pats laikas būtų lipti iš lovos, nusiprausti ir papusryčiauti. O ir laiko lieka nebe tiek daug. Kuprinė prigrūsta drabužių, keletas kitų daiktų, fotoaparatas. Niekam kitam vietos nebelieka. Dar kokius kelis kartus pasitikrinu, ar viskas sukrauta, ar pasiėmiau dokumentus ir bilietus.

Lekiame į autobusą ir riedame link oro uosto. Važiuodamas vis galvoju, kad Ryanair nesugalvotų prašyti kišti kuprinės į tą savo metalinę dėžę, nes kuprinė ryškiai per didelė ir vargiai ten tilptų. Mikriukas spūstyse lenkia vieną automobilį po kito ir oro uoste esame anksčiau nei planuota. Iki registracijos į lėktuvą pradžios dar gera valanda, tai vaikštinėju po oro uostą. Ankstyvas rytas, todėl žmonių dar mažai, nuobodžiauju.


Prasidėjus registracijai į lėktuvą prisimenu kvailas oro bendrovių taisykles visus indelius su skysčiais sugrūsti į vieną maišelį. Imu iš apsaugos darbuotojo maišelį, bandau ten sutalpinti savo šampūnus, dušo želė, dantų pastą, dezodorantą. Nelabai telpa, maišelis plyšta. Tačiau panašu, kad oro uosto darbuotojams irgi dar ankstyvas rytas ir nelabai kreipia dėmesio į neuždarytą maišelį, tik paklausia, ką vežuosi indeliuose. Praeinu apsaugą, šiek tiek dar palaukiu lėktuvo, džiaugiuosi, kad neprašo matuoti kuprinės, ir neužilgo jau žvelgiame pro lėktuvo langą. Po pustrečios valandos mūsų laukia amžinasis miestas – Roma.

Rome. Above of somewhere Skaityti toliau

Kategorijos: Reportažas Žymos: , ,