Vis bandau pabaigti savo pasakojimą apie kelionę Panemune. Šį kartą – apie du gražius miestelius šalia Nemuno – Vilkiją ir Seredžių. Važiuodamas Panemune šiuos du miestelius būčiau ir pravažiavęs, nes nebuvo suplanuota juos aplankyti. Tačiau šalia kelio stovintys ženklai, kviečiantys aplankyti gražias vietas, ir nuostabūs Nemuno vaizdai suviliojo bent trumpam išsukti iš kelio, kuo labai džiaugiuosi. Tiesa, pačių miestelių neaplankiau (kada nors būtinai reikės tai padaryti). Aplankyta tik po vieną įdomią vietą kiekviename – abi šalia pagrindinio kelio.
Nuvažiavus nuo Kauno kokius 25 km pasitinka ant kalvų stovintis Vilkijos miestelis. O Vilkija įsikūrusi tikrai gražioje vietoje – automobilį stengiesi vairuoti kuo lėčiau vis žvilgtelėdamas per langą į kalvotu kraštovaizdžiu tekantį Nemuną. Miestelyje labiausiai sudomina viena vieta – perkėla per Nemuną – Vilkijos valtinė. Šalia jos įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, mažas paplūdimys ir baidarių nuomos punktas.
Skaityti toliau
Išvažiavus iš Kauno ir pasukus į kelią Kaunas-Jurbarkas, ten kur susikerta Nemunas su Nevėžiu, yra toks mažas miestelis Raudondvaris. Šiame miestelyje stovi raudono mūro dvaras. Tiek Raudondvario dvaras, tiek šalia jo esantis parkas yra apleistas, nors pagrindinis dvaro pastatas šiuo metu rekonstruojamas. Pats dvaras nepaisant to, kad yra gerokai apleistas, atrodo visai įdomiai, nors nesu didelis raudonų mūrų mėgėjas. Taip pat į akį krito tai, kad dvaras ir parkas nėra gausiai lankomas – buvo šeštadienio popietė, bet parke vaikštinėjančius žmones buvo galima suskaičiuoti and dviejų rankų pirštų.
Skaityti toliau
Vakar keliaujant link pajūrio nutariau išsukti iš greitkelio ir padaryti šiokį tokį lanką kelionėje. Viso to priežastis buvo aplankyti Panemunės dvarus, pilis ir keletą miestelių: Raudondvarį, Vilkiją, Veliuonos dvarą, Raudonės ir Panemunės pilis ir Jurbarko dvarą. Taip pat vykstant keliu palei Nemuną Jurbarko link galima pamatyti gražių Nemuno vaizdų, kokių nepamatysi keliaudamas autostrada. Tiesa, kelionė Panemunės keliu užima daugiau laiko, nes kelias nepritaikytas dideliems greičiams.
Pirmas kelionės tikslas (nors ir ne Panemunėje) – aplankyti Mūro Strėvininkų ir Žiežmarių dvarus. Tiesa, abu kelionės tikslai daugiau mažiau buvo nesėkmingi, bet apie viską iš pradžių.
Skaityti toliau
Sekmadienį Rumšiškės tradiciškai vyko Užgavėnės. Šiais metais organizatoriai Užgavėnes sutikti kvietė šūkiu „SUNKMEČIUI (Speigui, Ūžavimui pūgų, Niūrumui, Tamsai ir visom blogybėms) – NE“. „Dūmų, blynų ir seno ožio kailio kvapas kaip bites prie medaus traukė žmones į Rumšiškes švęsti Užgavėnių, o Lygių teisių ir galimybių kontrolieriaus tarnybos dabar itin saugomi žydai ir čigonai ten buvo labiau mylimi nei mušami“ (skelbia Kauno diena).
Nors visą dieną stipriai snigo, bet šventėje lankytojų netrūko. Nebuvo užmiršta ir meilės diena. Vaikščiojanti čigonė bandė išburti ateitį ir bučiavo vyrus. O netradicinės medikės siūlė savo paslaugas: „Esam daktarkos iš Vengrijos, turim gerų liekatrstvų, ir vyrams padedam“.
Rumšiškėse kabantys plakatai siūlė pažiūrėti, ar ant trobų stogų yra sniego. Jeigu taip, tai per Velykas taip pat bus sniego. Kadangi aš labiau tikiu mūsų senolių patirtimi nei orų prognozuotojais, tai, manau, pavasario sulauksime dar negreitai
Skaityti toliau
Kernavėje žiemą dar nebuvau lankęsis. Prie piliakalnių žiemą viskas atrodo kitaip – žalią vasarišką spalvą pakeitė balta. Labai gražu – kur pažvelgsi, ten balta. Tačiau kai visur balta, ypač kai saulė pasislėpusi po pilkais debesimis, sunkiau tinkamai išeksponuoti kadrą – „neišdeginti“ dangaus, o sniegą užfiksuoti tokį, koks jis iš tiesų yra – baltą. Be to, sniegas atspindi dangų ir taip apgauna fotoaparato automatiką. Tikriausiai labai praverstų gradientinis filtras.
Skaityti toliau
Vakar važiuodamas per Dūkštas (miestelis Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos) negalėjau nesustoti ir nenufotografuoti šalia kelio stovinčios Šv. Onos bažnyčios. O dar ir oras buvo puikus – švietė saulė, medžiai apšerkšniję. Tik gaila, kad negalėjau nufotografuoti viso bažnyčios fasado – iš toliau nufotografuoti buvo neįmanoma, nes trukdė medžiai, o 18 mm objektyve nepakako, kad iš arti galėčiau apimti visą pastato grožį.
Bažnyčia pastatyta 1772 metais. Ji buvo pusiau medinė, pusiau mūrinė. Dabartinė mūrinė pastatyta 1850-1856 metais.
Skaityti toliau
Praeitą šeštadienį, kai saulė ritinėjosi dangumi ir buvo graži bei spalvota rudens diena, susiruošėme nuvykti iki Ventės Rago. Tiesą sakant, pirmą kartą teko apsilankyti šiame nuostabiame gamtos kampelyje. Būdamas vietose, tokiose kaip ši, suvoki, kokia iš tiesų yra graži ta mūsų Lietuva. Bet apie viską iš pradžių.
Skaityti toliau
Vaizdas nuo Kernavės piliakalnio
Kernavė – miestelis Širvintų rajone, dešiniajame Neries krante. Pirmoji Lietuvos sostinė. Miestelyje stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1920 m.), šalia yra paminklas Geležiniam Vilkui, parkas, kunigaikščio Vytauto paminklas, išlikę senosios bažnyčios pamatai. Bet tikriausiai Kernavė garsiausia penkių piliakalnių kompleksu.
Skaityti toliau
