Buvau ten praeitais metais, lankiausi Rumšiškėse ir šiemet. Kaip ir paprastai Užgavėnės Rumšiškės švenčiamos ne antradienį, o sekmadienį prieš jas. Šiais metais Užgavėnės labai vėlyvos – neprisimenu, kada jos būtų švenčiamos kovo pradžioje. Šiais metais Rumšiškėse Užgavėnės buvo jubiliejinės – jau 30-osios. Bet nepaisant jubiliejaus ir visai neprasto oro žmonių susirinko mažiau nei praeitais metais. O tai labai gerai, kai nereikia stumdytis žmonių miniose.
O kaip ir kas ten vyko, galite pažiūrėti nuotraukose:
Taigi savaitgalį praūžė prašurmuliavo Sostinės dienos. Kadangi visą savaitgalį neturėjau ką veikti, o ir nesinorėjo dar visai neblogu oru sėdėti prie kompiuterio, tai apsilankiau viename kitame Sostinės dienų renginyje. Nuostabų žibintų paleidimo video jau matėte. Todėl dabar atėjo eilė nuotraukoms.
Vakar buvau Sostinės dienų koncerte Katedros aikštėje. Dainavo Jurga Šeduikytė, vėliau netikėtai mane nustebinę vokiečiai N.O.H.A. Bet renginio vinis buvo 1000 dangaus žibintų paleidimas į dangų. Įspūdingas vaizdas – daug geriau nei fejerverkai (rekomenduoju žiūrėti HD):
p.s. Nuotraukos iš Sostinės dienų renginių bus vėliau.
Rugsėjo pirmoji prasidėjo lietingu ir šaltu oru, bet aš vis dėlto nutariau apsilankyti Red Bull Street Avenue renginyje – visgi ne kasdien ant Marijos žemės duobėtų gatvių išvysi važiuojančią Formulę-1, o už bolido vairo – ir patį Davidą Coulthardą. Įsivaizduoju, koks galvos skausmas turėjo būti renginio organizatoriams išrenkant tinkamą (be duobių) Vilniaus gatvę važiuoti Formulei-1.
Sekmadienį pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta dviratininkų šventė – Velomaratonas. Centrinėmis Vilniaus gatvėmis dviračių pedalus mynė beveik 3000 dalyvių. Visi dalyviai buvo suskirstyti į 3 grupes: vaikų, gausiausią mėgėjų (virš 2000 dviratininkų) ir profesionalų. Vaikams reikėjo įveikti 2,4 km trasą, mėgėjams – 24 km, o profesionalams – 80 km (moterims – 40 km). Vyrų grupėje beveik vienu metu finišavo latvis su lietuviu (trasoje užtruko 1 val. 53 min ir 8 sek.). Tačiau po diskusijų su teisėjais laimėtoju buvo paskelbtas latvis Janis Rezenis. Moterų profesionalų grupėje greičiausia buvo lietuvė Roberta Pilkauskaitė. Ji 40 km trasą įveikė per 1 val. 1 min. ir 58 sek.
Renginyje lankiausi kaip žiūrovas, bet kitais metais norėčiau sudalyvauti ir pats. Renginys patiko. Bet kitais metais organizatoriai tikriausiai turėtų labiau pasirūpinti trasos saugumu. Mačiau ne vieną žmogų, išbėgantį beveik prieš dviratininkus į trasą. Tikriausiai mano, kad lenktyniaudami dviratininkai turi juos apvažiuoti arba stabdyti.
Šiandien vyko jau 13-asis Burbuliatorius. Laimę nešantis skaičius Labai trumpam buvau užsukęs. Iš pradžių burbuliuotojų buvo nedaug, bet man išeinant pradėjo gausiau rinktis.
Vakar buvome Vingio parke, kur vyko renginys „Didžiosios Joninės 2010″. Visą dieną lijo ir gailėjomės, kad bilietus buvome nusipirkę iš anksto, nes jau ketinome neiti – per lietų galvojome nebus įdomu. Tačiau vis dėlto nutarėme, kad esame ne „cukriniai“, čiupome skėčius, aš fotokuprinę ir išskubėjome į Vingio parką. Per visą renginį žmonių buvo labai nedaug, gal keli šimtai, bet koncertas patiko. Tikrai nesigailiu, kad apsilankiau. Koncertavo įvairios Lietuvos grupės (Inculto, NEO, kažkoks choras iš Kauno – „Šampaninis“ atrodo – kažkurio TV projekto laimėtojas), šoko keletas grupių (prisipažinsiu, esu visiškas neišmanėlis, nes nė vienos jų nežinau).
Šeštadienio vakarą-naktį lankėmės Tebūnie naktis renginiuose. Buvau pavargęs, nes dieną pervažiavau visą Lietuvą ir dar aplankiau keletą dvarų, tai įspūdžiai iš renginio ne patys geriausi (bet tikriausiai ne dėl to, kad renginys būtų buvęs neįdomus). Bet apie viską iš pradžių.
Viskas prasidėjo nuo to, kad gerą pusvalandį nepavyko rasti vietos automobilio priparkavimui. Iš namų išvykome prieš vienuoliktą vos tik pasibaigus pirmajam futbolo rungtinių kėliniui ir iš karto važiavome link „Operos“ tikėdamiesi ten rasti vietos automobiliui. Bet pasisukinėjus keletą minučių po stovėjimo aikštelę teko nusivilti – nė menkiausios galimybės kur nors pastatyti automobilį. Tada važiuojame į aikštelę prie „Centrinio pašto“. Ten situacija tokia pati – aikštelė prigrūsta automobilių. Greitai permetame akimis renginių programą ir nutariame vykti iki Užupio, vildamiesi ten tikrai atrasti vietos kur priparkuoti automobilį. Tačiau ir čia tenka nusivilti – visi kiemai, gatvės ir kitos galimos mašinų stovėjimo vietos prigrūstos. Važiuodamas į Tebūnie naktis renginius nė nesitikėjau, kad gali būti tiek automobilių. Besisukiojant po senamiestį nepastebimai prabėga pusvalandis. Ir pagaliau – viena vienintelė vieta aikštelėje prie Sporto rūmų! Akmuo į renginio organizatorių daržą – jie nepasirūpino, kad Tebūnie naktis renginių metu kursuotų viešasis transportas ir miesto centrą būtų galima pasiekti autobusais ir troleibusais. Todėl visiems teko keliauti savu transportu, kad vėliau galėtų grįžti namo. Manau, per tokius renginius būtina užtikrinti, kad kursuotų viešasis transportas.
Visą savaitgalį Vilniuje vyko folkloro festivalis Skamba skamba kankliai. Nors nesu didelis folkloro muzikos gerbėjas ir atlikėjų pasirodymų scenoje prie Vilniaus Rotušės nestebėjau, bet sudalyvavau baigiamojoje visų atlikėjų eisenoje. Labiausiai visoje šioje eisenoje išsiskyrė savo muzikos ritmais ir šokiais svečiai iš Žaliojo Kyšulio:
Labai trumpam buvau užsukęs. Iš pradžių burbuliuotojų buvo nedaug, bet man išeinant pradėjo gausiau rinktis.
