Į pradžią > Savaitės tema > Tikroji daiktų kaina

Tikroji daiktų kaina

Tikroji daiktų kaina

(ma.co. nuotrauka)

Ar kada susimąstėte, kodėl perkate vieną arba kitą daiktą. O kiek esate nusipirkę daiktų, kurių nenaudojate? Ar yra tekę parduoti naudotą daiktą ir gauti už jį kelis kartus mažiau nei buvo mokėta? Tačiau ar kada pagalvojote, kokia yra tikroji daiktų kaina ir už ką mokate jį nusipirkę?

Nusipirkę daiktą parduotuvėje ir sumokėję už jį tam tikrą pinigų sumą dažnai net nepagalvojame, kiek iš tiesų kainuoja pagaminti daiktą ir dar kiek už jį reikia sumokėti įsigijus. Daiktai, kaip visi žinome, dažniausiai nėra pagaminami parduotuvėse, kuriose mes juos perkame. Juos gamina fabrikai, kurie pardavę daiktą gauna X pinigų sumą. Maža to, kad būtų pagamintas kažkoks daiktas, reikalingi visų mūsų gamtos ištekliai. Kadangi dauguma gamtos išteklių yra neatsinaujinantys, tai po kurio laiko tą patį daiktą pagaminti kainuos brangiau. Taip pat dažnai fabrikai gamindami daiktus teršia aplinką. Valstybės, kovodamos prieš ekologines problemas, iš visų mūsų sumokėtų mokesčių skiria pinigų kovai su aplinkos tarša. Taigi, nusipirkę daiktą, dar netiesiogiai sumokame už nykstančius neatsinaujinančius gamtos išteklius ir aplinkos taršą. Taigi prie X prisideda A pinigų suma.

Pagaminti daiktai iš fabrikų oru, žeme arba vandeniu keliauja iki pardavėjo. Todėl prie kainos X dar prisideda B pinigų suma, kurią sudaro transportavimo išlaidos: darbuotojų samdymas, degalai, transporto priemonių amortizacija. Be to, transporto priemonės teršia aplinką, moka įvairius kelių mokesčius. Ir tai, žinoma, įtraukta į galutinę mūsų mokamą kainą.

Daiktai, pasiekę parduotuves, patenka į lentynas arba sandėlius (paprastai elektroninėse parduotuvėse). Parduotuvės prie kainos X, už tai, kad daiktai atsidūrė jų lentynose, prideda dar C pinigų sumą. Taigi jau turime netrumpą parduotuvėje nurodytos kainos formulę: X + A + B+ C (1 formulė).

Dažnas iš mūsų galvojame, kad tai ir yra galutinė daikto, kurį perkame, kaina. Tačiau anaiptol taip nėra. Kad daiktas atsidurtų mūsų namuose, jį kažkas turi atvežti – mes patys arba transportavimo kompanija. Taigi dar kartą sumokame D pinigų sumą už degalus, aplinkos taršą, žmonių darbą.

Daiktas jau atsiduria mūsų namuose ir užima tam tikrą vietą juose. Jeigu tai didelis daiktas, reikia rasti jam vietos, kažką perstumdyti, galbūt išmesti anksčiau pirktą ir nenaudojamą daiktą. Be to, kartais naujas daiktas reikalauja ir rimtesnių pertvarkymų namuose. Pavyzdžiui, naujas baldas gali “pareikalauti” perdažyti sienas. Taigi, nors ir atkeliavęs iki mūsų namų, daiktas nesiliauja reikalauti iš mūsų pinigų (E pinigų sumos). Kai kurie daiktai tokie įnoringi, kad ta E pinigų suma perauga 1-os formulės pinigų sumą.

Žmonės, nusipirkę daiktą, paprastai nori, kad jis išlaikytų savo pradinę išvaizdą. Taigi drąsiai pridėkime F pinigų sumą, reikalingą daikto priežiūrai (valymui, poliravimui, priedų pirkimui ir pan.). O kas atsitinka, kai daiktas sugenda? Žinoma, reikia jį nuvežti remontuoti. Vėl pridėkime G pinigų sumą už sugaištą laiką, kol daiktas buvo remontuojamas, pakaitinius daiktus (jeigu tokių prireikė, kol neturėjome daikto) ir patį remontą. Formulė vis ilgėja…

O jeigu daiktas yra elektronikos prietaisas? Žinoma, tada reikia mokėti už elektros sąnaudas. Reikia prisiminti, kad kažką esame įjungę ir neužmiršti išjungti (laiko sąnaudos). Pridėkime dar H pinigų sumą.

Išlaidų, kurių reikalauja nauji įsigyti daiktai, sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Paminėsiu, dar kelias išlaidų sritis:

  • Daiktai užima daug vietos. Kai jų susikaupia per daug, reikalingos laiko sąnaudos, kad būtų atsikratyta nereikalingais daiktais.
  • Kai kuriuos daiktus turime pasiimti su savimi, kai keliaujame. Tam dažnai prireikia įsigyti naują lagaminą, mokėti oro uostų mokesčius ir pan.
  • Jeigu turime vaikų, turime rūpintis, kad jie negalėtų pasiekti kai kurių daiktų. Dažnai tam reikia įsigyti papildomų apsaugos priemonių.
  • Dažnai daiktai mums atsibosta (drabužiai ir pan.), mes jų atsikratome ir perkame naujus.
  • Jeigu žmogus palieka pasaulį, jo artimieji turi rūpintis paliktais daiktais. Vėl papildomos išlaidos.

    Keistą savybę turi tie daiktai. Atrodytų, paprasta pinigų suma X, tapo ilga pinigų formule X + A + B + C + D + E + F + G + H + …, kuri dar nesibaigia. Beveik neįmanoma šią formulę paversti tikslia pinigų suma, bet viena aišku, kad kaina, kurią mokame parduotuvėje nėra tikroji daikto kaina. Nors šiame straipsnyje siekiau išsakyti savo pastebėjimus ir nesiryžtu mokyti kitų, tačiau noriu pasiūlyti prieš perkant naują daiktą iškelti sau klausimą, ar tas daiktas tikrai reikalingas. Tas pats galioja ir nemokamiems daiktams – nieko nėra nemokamo.

      Panašių įrašų nėra.

      Kategorijos: Savaitės tema Žymos:
      1. 2009.10.22 22:10 | #1

        Dar butu galima prideti.. mokescius :)
        Ir laika… kuri mes sugaistame jais naudodamiesi…

      2. 2009.10.22 22:39 | #2

        Daikto kaina priklauso tik nuo to, už kiek sugebėsi parduoti.
        „Savikaina“ yra mistinis dalykas, kuri retai kada susijęs su realybe. (Pagalvokit, kodėl į savikainą įrašo įmonės turtą – tarsi yra skirtumas, ar direktorius rolsroisu važinės, ar pasatu)
        Anksčiau pasato starteris laužynuose kainuodavo 150 litų, o tas pats starteris bulkai automatui – 250 litų. Tas pats! 😀 Parduotuvėse, beje, tie patys dėsniai veikia 😉
        Todėl tikrąją kainą sužinoti… Gal iš viso nėra tokio dalyko?! 😀

      3. 2009.10.22 22:39 | #3

        Į prekės kainą dar reikėtų įtraukti tokius įdomius dalykus kaip prekės rinkodara (siaurąja prasme – reklama) ir asmens (pirkėjo) suvokiamą prekės ženklo vertę. Intensyvi rinkodara padidina prekės kainą, nepagerindama prekės savybių. Žmonės linkę pirkti labiau reklamuojamus, žinomesnius produktus, ir sumoka už pačią reklamą.

        Taip pat žmonės linkę daugiau sumokėti už žinomus prekės ženklus. Šiuo atveju nemaža dalis pinigų atitenka grynai asmens įvaizdžiui: žmogus pats jaučiasi geriau, turėdamas populiaraus brando prekę, be to, gali pasirodyti prieš kitus. Didžiausia reklamos ir suvokiamos prekės ženklo vertės problema ta, kad šie dalykai nepagerina pačios prekės kokybės ar kitų savybių. Tačiau žmogus vis tiek moka (ne visąlaik sąmoningai) didesnę kainą už daiktą, kartu gaudamas tokius neapčiuopiamus, laikinus, netikrus dalykus kaip įvaizdis ar madingumas.

        P.S. Pats ką tik savo tinklaraštyje įdėjau naują straipsnį, kuris baigiasi beveik tokiais pačiais trimis paskutiniais žodžiais :)

      4. 2009.10.24 10:53 | #4

        „noriu pasiūlyti prieš perkant naują daiktą iškelti sau klausimą, ar tas daiktas tikrai reikalingas.“

        O kad sia tavo zodziai eitu tiesiai i Die.. t.y. i mano ausi pries perkant eilini nereikalinga daikta:D
        Na is pradziu jis buna reikalingas, o po to bac ir nebereikalingas… Va tada tenka naudotis ebay pagalba :)

      1. Atsekčių dar nėra.