Į pradžią > Reportažas, Savaitgalio skaitiniai > Ventės ragas – iškyšulys prie Kuršių marių

Ventės ragas – iškyšulys prie Kuršių marių

Praeitą šeštadienį, kai saulė ritinėjosi dangumi ir buvo graži bei spalvota rudens diena, susiruošėme nuvykti iki Ventės Rago. Tiesą sakant, pirmą kartą teko apsilankyti šiame nuostabiame gamtos kampelyje. Būdamas vietose, tokiose kaip ši, suvoki, kokia iš tiesų yra graži ta mūsų Lietuva. Bet apie viską iš pradžių.

Trumpa istorija

Ventės ragas – iškyšulys rytinėje Kuršių marių pakrantėje, netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Iškyšulys yra nedidelis, vos 5,5 km ilgio ir 2,2 km pločio. Įdomi ir Ventės rago istorija. 1360 metais kryžiuočiai iškyšulio smaigalyje buvo pastatę Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Tačiau bažnyčia du kartus buvo nuniokota audrų ir žaibų. Audros taip pat naikino ir Vinderburgo pilį. Galiausiai ši pilis nugriuvo, o jos akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 metus mūrinė bažnyčia sugriuvo.

1837 metais Ventės rage pastatytas pirmasis medinis švyturys. 1852 metais jo vietoje išdygo dabartinis mūrinis 11 metrų aukščio švyturys. Ventės rago švyturys yra bene vienintelis Lietuvoje, į kurio apžvalgos aikštelę užlipti ir pasižvalgyti laisvai gali kiekvienas norintis.

1929 metais Ventės rage profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, veikiančią iki šiol. Ventės ragas – pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, per kurį paukščiai skrenda į/iš pietų Europos, atogrąžų, pietinės Afrikos. Tai ideali geografinė vieta paukščių žiedavimui, nes rytine Baltijos jūros pakrantės dalimi driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo-spalio mėnesiais būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda praskrenda daugiau nei 3 mln. paukščių. 20-30 proc. jų paskuka Kuršių mariomis, Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir pamatę plačias marias, paukščiai stengiasi grįžti atgal, tūpiasi ant medžių ir taip patenka į paukščių gaudykles.

1975-1986 metais buvo vykdomi Ventės rago smaigalio rekonstrukciojos darbai. Jo krantai buvo paaukštinti ir sutvirtinti akmenimis. Pastatytas 250 m. ilgio molas, kuris neleidžia bangoms niokoti iškyšulio, o žiemą atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didelius ledo luitus. Atlikti darbai leido sustabdyti Ventės rago iškyšulio, ardomo Kuršių marių bangų ir audrų, nykimą.

Fotoreportažas

Kelionę pradėjome nuo Priekulės. Tai toks mažas miestelis apie 20 km nuo Klaipėdos, prie Minijos upės. Priekulėje stovi šv. Antano Pažuviečio bažnyčia:

Priekulėje taip pat yra gražus seniūnui Lukui Priekuliui skirtas parkas, kuriame daug medžio drožinių:

Pasukę iš Priekulės ir nuvažiavę kokius 5 km, atsidūrėme prie Vilhelmo kanalo:

Vilhelmo kanalas – tai XIX a. pab. prancūzų karių belaisvių rankomis iškastas kanalas, jungiantis Klaipėdos uostą ir Minijos upę. Kanalas gana ilgas (apie 25 km) ir sunku patikėti, kad jis iškastas žmonių rankomis.

Aplankę šį kanalą važiavome į Ventę. Tačiau nepaklausęs GPS’o Vytauto patarimų, pasukau ne į tą pusę ir atsidūriau kukurūzų laukuose:

Ten jau GPS’as visiškai nesusigaudė, siūlė važiuoti per sugriuvusį tiltą, todėl teko paklaidžioti, kol išvažiavome į normalų kelią. Išvažiavęs iš laukų dar pasukau prie Kuršių marių ir padariau keletą kadrų:

Galiausiai pasiekę Ventę, nuėjome pasivaikščioti Kuršių marių pakrante. Prie vandens stovėjo apversta valtis, kurią netrukus savinikai išsinešė:

Kuršių marių pakrantės buvo apaugusios švendrėmis:

Netoli Ventės rago apsilankėme gražiame sode. Kadangi nemačiau jokių iškabų, tai negaliu pasakyti, kam priklauso šis sodas:

Sodą puošė mažas vėjo malūnas:

Taip pat surištų šiaudų kupeta:

ir senas burinis laivelis:

Na, ir galiausiai nukeliavome iki paties Ventės rago iškyšulio. Čia pamatėme daug paukščiams gaudyti skirtų tinklų:

Tinkluose paukščių nesimatė, tik viena kita zylė bandė ištrūkti iš jų į laisvę. Tikriausiai visi jau buvo išskridę ten, kur šilčiau. Na, o paukščių žiedavimui buvo skirta tokia stiklinė „kabina“:

Ventės rage taip pat stovėjo mano jau minėtas mūrinis švyturys:

Metaliniais vingiuotais laiptais užlipau į viršų pasižvalgyti į Kuršių marias. Bet ten tik grožėjausi peizažu ir nefotografavau.

Nuo Kuršių marių bangų saugojo šis molas:

Dar mačiau ant čerpėmis dengto namo stogo viena koja pasistiebusį gandrą, dar neišskridusį į šiltus kraštus:

Galiausiai, kupini įspūdžių, siauriu medžiais apaugusiu keliu pasukome namo:

Nuorodos

  • http://lt.wikipedia.org/wiki/Vent%C4%97s_ragas
  • http://www.siluteinfo.lt/index.php/pageid/879

Panašūs įrašai:

  1. Ventės ragas
  2. Saulėlydis prie Kauno marių
  3. Pėsčiomis per Kuršių marias
  4. Žvakės prie Lenkijos ambasados
  5. Prie Blogerio deklaracijos prisijungiu, bet mano nuotraukų nevokite
  1. 2009.10.16 23:53 | #1

    Oooo, Ventės ragą stengiuosi aplankytui kaskart, kai būnu Šilutės apylinkėse. Ypač gražūs saulėlydžiai :)

  2. 2009.10.17 9:27 | #2

    Panašią kelionę ir aš apturėjau rugsėjo pradžioje :) gražu prisiminti 😉

  3. 2009.10.17 9:29 | #3

    Smagu paskaityti ir pažiūrėti kaip kiti mato ne kartą lankytas vietas. O va Priekulę esu tik pravažiavęs, todėl visai ir įdomu pažiūrėti kas ten yra. Grumlinas teisus, Ventės rage tikrai gražūs saulėlydžiai, todėl dažniausiai ten užsukęs pasilieku ir nakvoti.

  1. 2010-10-12 20:28 | #1